papuolė į rankas tokia knyga: "silvestro bonaro nusikaltimas"; išleista
1948 metais; ten tokiu paryžietišku (kandžiu, autoironišku, bet lengvu
-geraja prasme- stiliumi (panašiu į miestės :) visai gražiai parašyta;
pvz, turtingi rusai vežiojasi po pasaulį savo nuobodulį, demonstruoja
savo turtus, išorinį blizgesį; tačiau tie turtai į jų vidų kažkaip
neprasibrauna... pagalvojau, XIX-as amžius, ir niekas nepasikeitė... bet
aš ne apie tai. knygos pabaigoje kažkais rusiškai pieštuku prirašė
ketureilį; gan mėgėjišką (nes kartojasi žodis), bet, pajutau, kad man
puikiai tinka; o dabar matau, kad tinka ne tik man :)
sviežym vozduchom dyšy
bez osobennych pretenzyj
jesli-ž glup tak ne pyšy
i osobenno recenzyj

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17454