šiaip, prisimenu iš lenkų laikų dar. Šatėnuose vienas komentas mostelėjo - nuveinu prašyt paramos, o jau taip spaudžia sąžinės graužimas, gersiu ir pasigersiu. Taip niekas ir neduodavo paramos, nors jau 3 mėn nė lašo burnoj. Aš irgi bijau sveikint tamstą su eiline reglamentuota ir determinuota message, kad mirtis dar arčiau metais kitais. Ir tokia žiauri raganų fiesta ant tokių datų šokančių, kurios linki ne Tau, o Sau. Matrica persikrausto kitaip - cha cha ne Aš, arba ........... bububu - Aš irgi vienišas/a, mane užjauskt dar nereikia - ją. Man nuskilo, mano gimtadienis vasarą, o tai neįtraukė į tokius matricinius žaidimus - japoniško stiliaus arbatų gėrimo ritualus. O tau, katyte, labai paprasta suvokti nemirtingumą - švietimą, tai tokia jėga, kai negali pajudint Žemės rutulio, tai ... pajudins kiti. Ir daug daugiau kitų. Bet pagalvojus, chiernia visą tai. Vienžo bučkis tamstai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18995