Pažiūrėjau į kunigą Arnoldą pas Užkalnį laidoj. Užkalnis klapsi blakstienom, o mano mokyklos bendramokslis, be proto gražus vaikinas tada, greitakalbe pasakoja apie gyvenimą ir kovą tarp Dievo ir Šėtono, ar kaip tai visaip pavadinti. Taigi atiduočiau Margutį, kuris žaidžia žaidžia katinėlių džiaugsme ir vienintelis šoka į glėbį letenėlėm paglostyt pavargusį veidą. O gal tau? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18995