PIRMAS SONETAS / A. Churginas /Iš gero medžio laukiam atžalos, / Kad ji pratęstų mirštantį jo grožį. / Nuo rudenio šalnos nuvyto rožė, / Bet greit kita jos vietoj suliepsnos. / O tu, susižavėjęs savimi, / Eikvoji tuščiomis brangiausią lobį, / Lyg meilės priešas, tu jos turtą grobi / Ir savyje vien sau jėgų semi. / Tu, šio pasaulio žiedas išdidus, / Pavasario skelbėjas trumpaamžis, / Tu, kaip šykštuolis, viską pasiglemžęs, / Patsai save skriaudi, skriaudi kitus. / Nenešk į grabą dovanos retos, / Kurią gavai iš motinos gamtos! -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19224