PIRMAS SONETAS / S. Geda / Geidaujame, kad vaismedis kerotų / Ir leistų atžalas, ir viskas klotųs dailiai, – / Tegu sau krinta žiedlapiai nuo rožių, / Bet ūgliai jas atsimena su meile: / O tu, patsai save įsižiūrėjęs, / Gražumui savo viską atiduodi, / Didžiausią turtą leisdamas ant vėjo, / Pats sau esi ir priešas neraliuotas. / Tu žemės papuošalas vienadienis; / Pavasaris, kurį skelbi, neilgas, /Esi pradėtas, nieko nepradėjęs, / Gobšuolis, išlaidautojas niekingas. / Gailėkis sau, tačiau iš gelmenų / Išleisk daug ūglių, atvašų liaunų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19224