eilinio asmens atzvilgiu dabar yra ne tiek asmeninis noras, kiek isorinis poreikiu formavimas. Reikia, nes visi turi. Reikia, nes statusas ipareigoja. Reikia, nes esu isisukes i visuotinius zaidimus ir ir tiesu nezinau kas esu, ko noriu, koks mano gyvenimo tikslas :) "mz" <mz@4r.lt> wrote in message news:hhcs94$2id$1@trimpas.omnitel.net... > nesutikciau su jusu nuomone. Jeigu zmogus yra tobulejantis visiskai normalu > kad jis nores daugiau komforto ir automatizacijos. Sitas noras ir yra > civilizacijos variklis. Netgi gyvendamas visiskai atskirtas nuo visuomenes > gali noreti gyventi geriau. Pvz.: nebenesioti karvems vandens kibirais o > automatizuoti si procesa. Nebevaikscioti pesciomis o vaziuoti priemone kuri > tave veztu pati. > > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:hhcjt0$lmb$1@trimpas.omnitel.net... >> Absoliučia materialinių gėrybių prasme (išskyrus ribotus išteklius, pvz - >> žemės plotą) visi gali gyventi daug geriau nei dabar - kiek sukurs, tiek >> ir turės. Bet žmonės viską vertina, lygindami save su kitais. Todėl jei >> kažkada neturintys dviračio jautėsi skurdžiais, lygindami save su su juos >> turinčiais, dabar turintys normalius automobilius jaučiasi skurdžiais, >> lygindami save su turinčiais ferari ar bentley. >> Ir aplamai, kai žmogaus pamatiniai poreikiai patenkinti, didesnis >> materialinių vertybių kiekis nesuteikia daugiau laimės. Vertinant >> materialines vertybes tada jau svarbu ar tu turi daugiau ar mažiau už >> kitus. Tai ir skatina kurti vis daugiau ir įvairesnių materialinių >> vertybių, nors jos žmogui iš esmės nebūtinos. >> Globalizacija iš principo turi suveikti susisiekiančių indų principu - tai >> ir vyksta. Esant atviroms ekonomikoms gamyba perkeliama ten, kur darbo >> jėga pigesne, o jei ji neperkeliama, tai ta pigesnė darbo jėga pati juda >> ten, kur vyksta gamyba. Šio proceso laimėtojais santykinai galima vadinti >> vakarų pramonininkus ir korporacijas - jos gauna pigesnės darbo jėgos, >> prieina prie didesnių išteklių ir rinkų bei skurdesnių šalių darbo >> žmones - jų darbo jėga linkusi brangti. Proceso pralaimėtojais santykinai >> galima vadinti skurdesnių šalių pramonininkus - juos beveik neišvengiamai >> nukonkuriuoja vakarų kolegos bei turtingesnių šalių darbo žmones - jų >> darbo jėga linkusi pigti. Todėl antiglobalistiniame judėjime aktyviausiai >> dalyvauja vakarų darbo žmonės. >> >> "nagi kagi" <nafik@kasg.hh> wrote in message >> news:hhb8rt$js1$1@trimpas.omnitel.net... >>> Ar gali visas pasaulis gyventi viename pragyvenimo lygyje, pvz tokiam, >>> koks yra vidutinis europoje? Ar didziausia perkamaja galia turincios >>> valstybes to nusipelne savo rankomis, ar gyvena vargstanciu saskaita >>> (atmeskim atvejus, kai pasiseka del iskasenu)? Kas keisis, vykstant >>> globalizacijos procesams? Pradzia jau matosi - fabrikai perkaliami is >>> Jav, Europos i Kinija. Kinai savo ruoztu del to daugiau uzdirba (bet gal >>> ne tiek daugiau kiek noretu). Ar globalizacija suveiks susisiekianciu >>> indu principu ir viskas susividurkins, ar liks kazkokie poliai ir kodel ? >>> :( >> >> > >