vienas sake kad pasauli varo seksas, dabargi istikruju gaunasi, kad pavydas ane ? :) "Faktas" <Faktas_istrinti_@delfi.lt> wrote in message news:hhctsf$4qu$1@trimpas.omnitel.net... > tu klysti. > buvo darytos apklausos tyrimai ir t.t. > ir salyse, kur didesnis atotrukis tarp klasių, zmones jautesi > nelaimingesni, nes lygino save > su turtingesniais. > o taip pat gyvenantys salyse, kur nera tokio atotrukio, kur nera > akcentuojama materialiniai > daiktai, jautesi laimingesni. > > "mz" <mz@4r.lt> wrote in message news:hhcs94$2id$1@trimpas.omnitel.net... >> nesutikciau su jusu nuomone. Jeigu zmogus yra tobulejantis visiskai >> normalu >> kad jis nores daugiau komforto ir automatizacijos. Sitas noras ir yra >> civilizacijos variklis. Netgi gyvendamas visiskai atskirtas nuo >> visuomenes >> gali noreti gyventi geriau. Pvz.: nebenesioti karvems vandens kibirais o >> automatizuoti si procesa. Nebevaikscioti pesciomis o vaziuoti priemone >> kuri >> tave veztu pati. >> >> >> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >> news:hhcjt0$lmb$1@trimpas.omnitel.net... >>> Absoliučia materialinių gėrybių prasme (išskyrus ribotus išteklius, >>> pvz - >>> žemės plotą) visi gali gyventi daug geriau nei dabar - kiek sukurs, tiek >>> ir turės. Bet žmonės viską vertina, lygindami save su kitais. Todėl jei >>> kažkada neturintys dviračio jautėsi skurdžiais, lygindami save su su >>> juos >>> turinčiais, dabar turintys normalius automobilius jaučiasi skurdžiais, >>> lygindami save su turinčiais ferari ar bentley. >>> Ir aplamai, kai žmogaus pamatiniai poreikiai patenkinti, didesnis >>> materialinių vertybių kiekis nesuteikia daugiau laimės. Vertinant >>> materialines vertybes tada jau svarbu ar tu turi daugiau ar mažiau už >>> kitus. Tai ir skatina kurti vis daugiau ir įvairesnių materialinių >>> vertybių, nors jos žmogui iš esmės nebūtinos. >>> Globalizacija iš principo turi suveikti susisiekiančių indų principu - >>> tai >>> ir vyksta. Esant atviroms ekonomikoms gamyba perkeliama ten, kur darbo >>> jėga pigesne, o jei ji neperkeliama, tai ta pigesnė darbo jėga pati juda >>> ten, kur vyksta gamyba. Šio proceso laimėtojais santykinai galima >>> vadinti >>> vakarų pramonininkus ir korporacijas - jos gauna pigesnės darbo jėgos, >>> prieina prie didesnių išteklių ir rinkų bei skurdesnių šalių darbo >>> žmones - jų darbo jėga linkusi brangti. Proceso pralaimėtojais >>> santykinai >>> galima vadinti skurdesnių šalių pramonininkus - juos beveik >>> neišvengiamai >>> nukonkuriuoja vakarų kolegos bei turtingesnių šalių darbo žmones - jų >>> darbo jėga linkusi pigti. Todėl antiglobalistiniame judėjime >>> aktyviausiai >>> dalyvauja vakarų darbo žmonės. >>> >>> "nagi kagi" <nafik@kasg.hh> wrote in message >>> news:hhb8rt$js1$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Ar gali visas pasaulis gyventi viename pragyvenimo lygyje, pvz tokiam, >>>> koks yra vidutinis europoje? Ar didziausia perkamaja galia turincios >>>> valstybes to nusipelne savo rankomis, ar gyvena vargstanciu saskaita >>>> (atmeskim atvejus, kai pasiseka del iskasenu)? Kas keisis, vykstant >>>> globalizacijos procesams? Pradzia jau matosi - fabrikai perkaliami is >>>> Jav, Europos i Kinija. Kinai savo ruoztu del to daugiau uzdirba (bet >>>> gal >>>> ne tiek daugiau kiek noretu). Ar globalizacija suveiks susisiekianciu >>>> indu principu ir viskas susividurkins, ar liks kazkokie poliai ir kodel >>>> ? >>>> :( >>> >>> >> >>