Audrius rašė:
> Gali būti ir svetima, tačiau turėtu mokėti gaminti lietiniams ir cepelinams įdarą iš subproduktų, t.y. plaučiai , širdys, kepenys.
> Kažkada turėjau savo uošvę, tai į svečius važiuodavau vien tik dėl šitos nesamonės, prikirsdavau iki negaliu, nes saiko tokiam skoniui nejausdavau :-))
> Taigi, greitai pristatykit man tokią uošvę, arba dėstykit kaip visas šitas rewikalas gaminasi, kokios proporcijos, eiliškumas ir t.t. Vienu žodžiu, kad beskaitydamas galėčiau pasigaminti man mėgstamus cepus ir lietinius ir ragelius ir žemaičius ir koldūnus ir .......................... 
> Taigi pradedam ............ ir visos uošvės prašom užeiti į studiją :-))) įvertinsim.

Pabandykite pas senų knygų prekeivius susirasti šešto-septinto praėjusio 
amžiaus dešimtmečių leidimo šeimininkių vadovų. Ten tikrai bus parašyta 
kaip tuos skanėstus daryti. Viena iš tų knygų yra „Kolūkietės namų 
ūkis“, 1958 metų. Pamenu, kad pagal joje duoptą receptą mano teta 
(amžiną jai atilsį) darydavo kepeninę dešrą iš visų tų subproduktų. 
Būdavo super skani, ne tie dabartiniai paštetai...