Kadangi šuns uoslė n kartų jautresnė nei žmogaus ašarinės puikiai veikia, išbandyta ant vilkšunio, priedo vėliau šuniukas labai gerai viską atsimena ir daugiau prie tavęs nelenda. Esu išbandęs budamas trečioje klasėje spyriu į dvarniagos snukutį, tai kiek pamenu skrido kokį metrą. Kai suaugau ir tapau protingesnis konfliktų su šunimis išvengiu elementariai, nežiūriu jiems į akis, ir neatsisuku į juos nugara. "Eimis" <eimisas@centras.lt> wrote in message news:havu17$o55$1@trimpas.omnitel.net... > Kas reguliuoja ašarinių (ar bet kokio kito po ranka pasitaikiusio ginklo) > panaudojimą prieš šunis? > > Turiu omenyje situaciją: tūpas šeimininkas leidžia šunį viešoje vietoje be > apynasrio ir pavadėlio, ans pareina dideliu greičiu į žmogų, ir niekaip > neįmanoma nustatyti per kelias sekundes, ar jis nori pažaisti, ar > žmogienos užsimanė. Šuo tarkime nupurškiamas (šįsyk pavyko išvengti dėka > tvorelės ir greitos reakcijos). Kas toliau? Skambinti policijai, > registruoti įvykį? > > Klausimo esmė orientuota tik į tai, kad esant tokiai situacijai nesinori, > kad ji būtų išversta į kitą pusę, pvz.: esą aš vargšą, linksmą ir be abejo > visai nekaltą padarėlį priverčiau kentėti baisias kančias, reikalaujančias > kokios nors administracinės atsakomybės, kurią būtų galima sumažinti > nuolankiai "susitarus" su "supratingu" šeimininku.