Faktas wrote:
> nu būna legendose tokių, kur ranką į ugnį įkiša ir toliau ramiai kalba.
> bet normalus žmogus jau po pirmo kandimo (normalaus kandimo, o ne "ant bajerio" patampo -
> su rankove einant labai jausdavosi kuris šuo supranta, kad čia "ant bajerio" ir byle įsikibęs patampo paurzgia,
> o kuris biški trenktas ima jau rimtai, tai nors rankovė būdavo su visokiais sustiprinimais, mėlynės likdavo,
> ir čia viskas daug maž žaidimo formoj, daugiau ant to rūbo puola, nei ant žmogaus, o kai jau rimtai puola,
> ne pagąsdindamas, kai tik iltis truputi įlenda, tai po sukandimo kiaurai kaulus dantys praeina, kokie dar žiūrėjimai
> po to kur trenkt ar pjaut....)
> gaus šoką ko čia staiga taip nežmoniškai suskaudo ir pamirš visus peiliukus ir kitus šudukus.
> 

kai tau zaidimo formoje kasdavo per apsaugas - zinoma, kad skausma 
jausdavai, nes tai buvo zaidimo formoje ir tu priimdavai tai pilnai.

Ar tu zinai, kad yra sokas? Sakai soko busenoj labai skauda? Nu zinok 
netikiu. :)

Kai kalba eina apie gyvybe ar mirti, kai turi pasirinkima - nukruojuoti 
sukramtytas, ar uzdauzyti ta padara, patikek - pasirinksi antra 
varianta. Na, bent as taip manau. Jei aisku, is anksto nenuleisi ranku. 
O tai, zinoma, padaryti yra papraciausia. Prisidengiant isankstine 
nuostata, kad pries suni be peiliuko ir sautuviuko nieko nepadarysi :)

Dex