On 2010.02.15 03:37, Shlipsas wrote: > dekui uzh ishsamuma. Detalizuoju: > 1. Butas igytas 2002 metais. > 2. Vedybos 2003 metais. Ikivedybinė ar povedybinė sutartis yra? > 3. Butui isigyti gautas lengvatinis kreditas 22-iem metam > 4. Santuokoje iki skyrybu sumastymo ishgyventa 6 metus. > 5. "zmonos" advokate planuoja turto padalijima principu: (1/2 imoketos bankui sumos su palukanom)+(((buto rinkos verte)-(likusi suma kuria reik sumoket bankui))/2 > Čia raktinis žodis - "žmonos advokatė". Jei yra vedybinė sutartis, žiūrim į ją, jei nėra, realiai ji gali išsireikalauti iš tavęs pusės sumokėtų įmokų per tuos 6-is metus. Aišku, susirask ir pats advokatą, nes, akivaizdu, jog žmonos advokatė savo atlygį stengiasi "atidirbti" su kaupu. > dar kitas dalykas - skaiciuojama kas kiek uzdirbo santuokos metu. Ar nepuls dalinti ir sio neegzituojancio "turto", kurio rankose kaip ir ner, nes babkes buvo leidziamos kas kur norejo: kas masina taise, o kas kazino sedejo. > Galiu tik vėl pacituoti CK: CK 3.88 straipsnis. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Praktiškai tai reiškia, jog turėsi pats bandyti įrodyti, jog išmokos už paskolą butui tuos 6-is metus mokėtos grynai iš tavo jungtinės nuosavybės lėšų dalies, o žmona savo dalį leido išimtinai kailiniams, papuošalams ir casino. Jei įrodysi, tai ex. žmonos pretenzija į pusę išmokų sumos per 6-is metus bus nepripažinta teismo. Jei tai pavyktų, gautum dvigubą pliusą - nei pinigų nereikėtų gražinti žmonai, nei būtų pagrindas butą vertinti kaip bendrą jungtinę nuosavybę. Tada ir kitos pretenzijos neturėtų realaus pagrindo. Liktų tik situacijos esmė - tavo įsipareigojimai bankui, įsigyjant asmeninį turtą, ir ex. žmonos tam tikras teorinis prisidėjimas prie išmokų bankui per 6-is metus. Žmonai įrodžius (tiksliau, tau neturint įrodymų, jog yra priešingai), jog visgi išmokos darytos iš bendrai jungtinei nuosavybei priklausančių lėšų, gaunasi, jog tų lėšų dalis yra daugiau nei pusė, teismas gali vertinti ir tau nepalankiai (bet teisingai), t.y. jog butas yra bendra jungtinė nuosavybė, minus tavo asmeninės lėšos, įmokėtos per pirmus metus iki santuokos. Patarimas būtų toks, apgalvok savo poziciją ar tau tas butas brangus kaip atminimas ar ne. Jei, visgi, ne, atsiranda erdvė manevrams, t.y. pvz. gali pasiūlyk žmonai perimti butą jos advokatės sąlygomis plius primokėti tau už pirmus metus, kai tu mokėjai išmokas iš asmeninių lėšų. Tada žiūrėk kas gaunasi, gal sušvelnės pozicija :) Nes dabar kainos kritusios, jei norėsi įmerkti uodegą į paskolų liūną, galėsi šauniai vėl tai padaryti. Anyway, nepatogu tai sakyti pačiam, bet reikia galvoti ką darai iki santuokos, o ne skyrybų metu. Kai žmonės tuokiasi be jokių sutarčių ir jau yra pasiėmę asmeninius kreditus NT iki santuokos, problemos ateityje yra garantuotos, su retomis išimtimis.