Fred rašė: > Nu bet tuos duomenis gi taip paprasta gauti bet kokioje parduotuveje, > kur pasus rodo pardavejoms, kai bambalius vaikezai perka... Atsisedai > priesais su geros raiskos kamera, ir filmuoji sau... Tai ir pavogti ar apiplėšti ką nėra taip jau sunku... Saugoma ne tiek todėl, kad tie duomenys patys savaime yra labai vertingi/svarbūs/jautrūs, bet, kad jų nesaugant tu apskritai netenki galimybės jų saugoti ir kontroliuoti jų apyvartą. Nors turi tokią teisę, nes tavo asmens duomenys turi priklausyti tik tau (tu pats sprendi ir susitaikai, kas gali būti vieša, o kas yra privatu, intymu — asmeniška). O kai nekontroliuojama jų apyvarta, tai pagrindinės ir esminės grėsmės kyla ne smulkmeniškai nusižiūrėjus kur per kamputį tuos duomenis ir juos piktybiškai panaudojus, o renkant sistemiškai ir automatizuotai. T.y. pavojinga pati terpė, kurioje negerbiamas ir nesaugomas privatumas. Tada tūlas Fred virsta dehumanizuotu duomenų/atributų rinkiniu: išsiskyręs/nevedęs, per metus uždirba x kLt, perka ten ir ten, pomėgiai, važiuoja ten ir ten, laisvalaikis, žaidžia azartinius žaidimus, linkęs į tą ir aną (nusikalstamumą, kokius kraštutinumus). Šis duomenų rinkinys (gali būti) panaudojamas įvairiausiems automatizuotiems sprendimams: suteikti paskolą ar ne, apibūdinti, kontroliuoti, nuspręsti kokį atlyginimą siūlyti paspaudžiant silpnąsias vietas, paveikti/paspausti/persekioti, kokias prekes subtiliai ir ne įpiršti ir t.t.