Labai realu, man taip dabar vyksta. Pabreziu kad jokio smurto ir isgerimu pas mus niekada nevyko. Prasidejo viskas nuo to, kad kai pradejau nesuprasti kam leidzia pinigus, pradejau skaiciuoti, ir visokiem sudam pinigu nebegaudavo. Dadekim dar kad man ir paciam sakykim atrode protingiau greiciau issimoketi buto paskola, negu prasvilpti pinigus brangiom kelionem ir siaip ten jos naujiems kas pora menesiu rubeliams. Pasiuliau eiti paciai daugiau uzsidirbti. Ziauru ane? :) Tada mane "auklejo" isvaziavimais kartu su vaiku pas uosve. Uosve pradzioje turejo ant tiek naglumo, kad zmonai bunant salia, skambindavo man su tikslu "mus sutaikyti", vietoj to kad ja siustu namo. Tokio izulumo negalejau pakesti. Grizdavo namo pati ir vistiek tas pats, gyventi kaip yra nenori. Dabar nepamenu, gal po 4 isvaziavimo pasakiau kad gali negrizti. Tada prasidejo gasdinimai. Uosve skambina ir man triedzia koks as vyras kad zmonos su vaiku nepriimu namo, bande gasdinti dideliai alimentais, teismai, kad prisiteis buta ir tt., po to kai nepavyko, bande graziai prasyti kad ja priimciau atgal. O as eilini karta pasiuliau nesikisti. Na bet galu gale kazkaip patys susitarem, ji prisieme visokiu isipareigojimu ir grizo. Bet tvere kokius 4 menesius, geresnio darbo taip ir nesusirado. Pinigu vistiek mazai. Vel isvaziavo, tada pasakiau kad dabar taip lengvai negrisi. Pora menesiu ramiai vazinejau lankyti vaiko pas uosve i namus, ten mane visaip spausdavo, pvz iseina i kiema ir rekia ant visos gatves vaiko akivaizdoje koks as blogas vyras. Zmona is pradziu snekejo kad skirsis, po to praeina, nori taikytis. Bet visa tai vyksta etapais. Toks jausmas kad ta uosve labai ja itakoja. Po to po kurio laiko zmona man pati prisipazinti pradejo kad jai labai sunku buti su vaiku tarp dvieju ugniu, tarp manes ir savo motinos. Nes jos motina dbar kazkodel jau pasako, kad jei gyveni su ja tai mazdaug manes ir klausai. O jei neklausai, tada vaziuok pas vyra. Bet vyras jau nepriima. Tai vel po kurio laiko buvo bandoma taikytis. Jau buvau daug atsargesnis, ko nepadarysi del seimos. Bet taip kazkaip pries pat pabaiga pist ir zmona pareiskia kad ji nebenori taikytis, kad galim skirtis. Man kaip maisas i galva. Bet per savaite susiorientavau. Susiradau advokata, issiaiskinau istatymus, jau net su zmona lyg ir graziai susitarem kaip skirsimes, kiek mokesiu alimentu ir pan. Beliko tik kartu nueiti pas advokata. Bet zmona netiketai pareiskia kad ji dar nori pagalvoti pora savaiciu. Per tas savaites persikelia gyventi pas seseri ir kauna. Man aiskina kad nori pabegti toliau nuo savo motinos, bando sudaryti ispudi kad ji pati atsakinga uz savo gyvenima. Tada pareiskia, kad ji vistik dar nenori skirtis!!! Nu zinokit man jau per daug. Taip ir sedim dabar. Ji skirtis kaip ir nenori, bando visaip sugrizti pas mane. Man jos kaip ir nebereikia. As jau kazkaip vos ne apie kitas moteris jau mastau. Ir ka dabar daryti nezinau. Nepasakysi gi kad nutraukti rysius su motina. Bet jei nepasakysi, tai ta visur kisis. Ir vel bus tas pats. Seima kaip cia daug kas rase tokia, kad tik uosves zodis turi svori. Uosvis visiskas nulis, nors siaip zmogus yra normalus kai pasneki. Bbz kaip cia baigsis. Bet jei ta uosve paims virsu, manau kad ji nesiskirs graziuoju. Prireiks visu tu advokatu ir tu nesamoniu, dideliu mokesciu, nors man to visai nereikia. Gali buti kad pas autoriu yra viso to pradzia. 2012.11.06 10:07, Dainiushas rašė: > bet tai primesk, bėga ne nuo smurtaujančio asocialo, o dėl to, kad jos > kažkas nedžiugina. Čia jei prisilaikant to ką papasakojo temos autorius. > Ji ką blet, galvojo, kad šeima tai vienas didelis ilgas nesibaigiantis > džiaugsmas? Ir už tokį išauklėjimą mamytei dar reikia pizdako atlaužt. > Nekalbant, kad dar kažkokia neapsipūkavus sesutė vaznikalina.... > > On 2012.11.06 09:47, CodeC wrote: >> On 11/06/2012 09:32 AM, John Smith wrote: >>> jie tvirtina kad negali nepriimti dukros... >>> >>> nes tai ju dukra.. >> >> nieko naujo, cia tipine situacija siaip, kokiu kasdien turbut simtai >> vyksta. >> siaip 'teisejo' is sono cia but negali, nieks realiai situacijos taip >> gerai kaip jus nezino. vienu atveju uosviai gali atrodyt kiaules ir >> kvaliai, kad taip daro, bet gal situacija rimtai tokia, kad tai >> geriausia iseitis. >> is to ka pasakoji, tai jusu 'seima' atrodo psichologiskai ir emociskai >> nestabili ir nesubrendus, ir toks vaizdas, kad jums 'seima atsitiko >> savaime ar netycia'. dabar kazkuriam (gal abiem) atrodo, kad nelabai >> gavosi, tai 'px, baigiam viska'. truksta aatsakomybes, tikriausiai pas >> abu. beje, rasei, kad pries menesi laiko viskas buvo 'idealu'. kas >> skamba dar labiau juokingai. realiausia, kad tik tau taip atrode. >> jei nera emocinio rysio, tai net 'susitaikius' tai bus labai laikina. >> nepagarba atsiranda is nepasitenkinimo. jeigu tai pastovi busena, >> reiskia atskirai gyvent labiau apsimoka visiems, kad ir kaip tai >> skambetu (ziauriai ar keistai). >> IMO, dabar geriausia ka abu galit padaryt, tai pagyvent kuri laika >> atskirai, kas savaime nera nieko blogo. kazka daugiau siulyt ar tiketis >> is zmonos as tau nepatarciau :) jeigu tiek pavyktu susitarti, per >> kazkuri laika abiem butu laiko pamastyt ka daret ne taip ir ar turit >> noro daryt kitaip. bet kuriuo atveju, turit noret abu, kitaip skyrybos >> tik laiko klausimas. >> o kas del vaiko, tai nebijok, jam blogiau nebus pagyvent atskirai, >> lyginant su tuo, kai kasdien girdi duru trankyma ir mato susipykusius >> pastoviai tevus. >> eiti teismu keliu yra pats didziausias absurdas, bet cia tik mano >> nuomone. as tokius laikau visiskai apgailetinais nevykeliais. >> >