Žmogau, tu nepyk, bet panašu, kad nesat skirti vienas kitam. Eik lauk 
greičiau nuo jos ir net neatsigręžk. Taip, bus gaila vaiko, bet vyrai taip 
sutverti, kad greit pamiršta tą gailestį.
O iš kitos pusės rašei, kad dar prieš mėnesį viskas buvo idealu, o po šio 
parašymo paaiškėja, kad tokia įtempta situacija tavo šeimoje yra jau arti 
metų.
Vienintelis dalykas, ką dar galėčiau patarti - apsilankyk pas psichologą. 
Idealiausia - abiems. Gal prašviesės akys...

Laikykis.



"cmp" <no_spam@no_spam.no> wrote in message 
news:k7bhp9$bai$1@trimpas.omnitel.net...
> Labai realu, man taip dabar vyksta. Pabreziu kad jokio smurto ir isgerimu 
> pas mus niekada nevyko.
> Prasidejo viskas nuo to, kad kai pradejau nesuprasti kam leidzia pinigus, 
> pradejau skaiciuoti, ir visokiem sudam pinigu nebegaudavo. Dadekim dar kad 
> man ir paciam sakykim atrode protingiau greiciau issimoketi buto paskola, 
> negu prasvilpti pinigus brangiom kelionem ir siaip ten jos naujiems kas 
> pora menesiu rubeliams. Pasiuliau eiti paciai daugiau uzsidirbti. Ziauru 
> ane? :)
>
> Tada mane "auklejo" isvaziavimais kartu su vaiku pas uosve. Uosve 
> pradzioje turejo ant tiek naglumo, kad zmonai bunant salia, skambindavo 
> man su tikslu "mus sutaikyti", vietoj to kad ja siustu namo. Tokio izulumo 
> negalejau pakesti. Grizdavo namo pati ir vistiek tas pats, gyventi kaip 
> yra nenori. Dabar nepamenu, gal po 4 isvaziavimo pasakiau kad gali 
> negrizti.
> Tada prasidejo gasdinimai. Uosve skambina ir man triedzia koks as vyras 
> kad zmonos su vaiku nepriimu namo, bande gasdinti dideliai alimentais, 
> teismai, kad prisiteis buta ir tt., po to kai nepavyko, bande graziai 
> prasyti kad ja priimciau atgal. O as eilini karta pasiuliau nesikisti.
>
> Na bet galu gale kazkaip patys susitarem, ji prisieme visokiu 
> isipareigojimu ir grizo. Bet tvere kokius 4 menesius, geresnio darbo taip 
> ir nesusirado. Pinigu vistiek mazai. Vel isvaziavo, tada pasakiau kad 
> dabar taip lengvai negrisi.
>
> Pora menesiu ramiai vazinejau lankyti vaiko pas uosve i namus, ten mane 
> visaip spausdavo, pvz iseina i kiema ir rekia ant visos gatves vaiko 
> akivaizdoje koks as blogas vyras. Zmona is pradziu snekejo kad skirsis, po 
> to praeina, nori taikytis. Bet visa tai vyksta etapais. Toks jausmas kad 
> ta uosve labai ja itakoja. Po to po kurio laiko zmona man pati 
> prisipazinti pradejo kad jai labai sunku buti su vaiku tarp dvieju ugniu, 
> tarp manes ir savo motinos. Nes jos motina dbar kazkodel jau pasako, kad 
> jei gyveni su ja tai mazdaug manes ir klausai. O jei neklausai, tada 
> vaziuok pas vyra. Bet vyras jau nepriima.
>
> Tai vel po kurio laiko buvo bandoma taikytis. Jau buvau daug atsargesnis, 
> ko nepadarysi del seimos. Bet taip kazkaip pries pat pabaiga pist ir zmona 
> pareiskia kad ji nebenori taikytis, kad galim skirtis. Man kaip maisas i 
> galva. Bet per savaite susiorientavau. Susiradau advokata, issiaiskinau 
> istatymus, jau net su zmona lyg ir graziai susitarem kaip skirsimes, kiek 
> mokesiu alimentu ir pan. Beliko tik kartu nueiti pas advokata. Bet zmona 
> netiketai pareiskia kad ji dar nori pagalvoti pora savaiciu. Per tas 
> savaites persikelia gyventi pas seseri ir kauna. Man aiskina kad nori 
> pabegti toliau nuo savo motinos, bando sudaryti ispudi kad ji pati 
> atsakinga uz savo gyvenima.
>
> Tada pareiskia, kad ji vistik dar nenori skirtis!!! Nu zinokit man jau per 
> daug. Taip ir sedim dabar. Ji skirtis kaip ir nenori, bando visaip 
> sugrizti pas mane. Man jos kaip ir nebereikia. As jau kazkaip vos ne apie 
> kitas moteris jau mastau. Ir ka dabar daryti nezinau.
>
> Nepasakysi gi kad nutraukti rysius su motina. Bet jei nepasakysi, tai ta 
> visur kisis. Ir vel bus tas pats. Seima kaip cia daug kas rase tokia, kad 
> tik uosves zodis turi svori. Uosvis visiskas nulis, nors siaip zmogus yra 
> normalus kai pasneki. Bbz kaip cia baigsis. Bet jei ta uosve paims virsu, 
> manau kad ji nesiskirs graziuoju. Prireiks visu tu advokatu ir tu 
> nesamoniu, dideliu mokesciu, nors man to visai nereikia.
>
> Gali buti kad pas autoriu yra viso to pradzia.
>
>
>
>
>
>
> 2012.11.06 10:07, Dainiushas rašė:
>> bet tai primesk, bėga ne nuo smurtaujančio asocialo, o dėl to, kad jos
>> kažkas nedžiugina. Čia jei prisilaikant to ką papasakojo temos autorius.
>> Ji ką blet, galvojo, kad šeima tai vienas didelis ilgas nesibaigiantis
>> džiaugsmas? Ir už tokį išauklėjimą mamytei dar reikia pizdako atlaužt.
>> Nekalbant, kad dar kažkokia neapsipūkavus sesutė vaznikalina....
>>
>> On 2012.11.06 09:47, CodeC wrote:
>>> On 11/06/2012 09:32 AM, John Smith wrote:
>>>> jie tvirtina kad negali nepriimti dukros...
>>>>
>>>> nes tai ju dukra..
>>>
>>> nieko naujo, cia tipine situacija siaip, kokiu kasdien turbut simtai
>>> vyksta.
>>> siaip 'teisejo' is sono cia but negali, nieks realiai situacijos taip
>>> gerai kaip jus nezino. vienu atveju uosviai gali atrodyt kiaules ir
>>> kvaliai, kad taip daro, bet gal situacija rimtai tokia, kad tai
>>> geriausia iseitis.
>>> is to ka pasakoji, tai jusu 'seima' atrodo psichologiskai ir emociskai
>>> nestabili ir nesubrendus, ir toks vaizdas, kad jums 'seima atsitiko
>>> savaime ar netycia'. dabar kazkuriam (gal abiem) atrodo, kad nelabai
>>> gavosi, tai 'px, baigiam viska'. truksta aatsakomybes, tikriausiai pas
>>> abu. beje, rasei, kad pries menesi laiko viskas buvo 'idealu'. kas
>>> skamba dar labiau juokingai. realiausia, kad tik tau taip atrode.
>>> jei nera emocinio rysio, tai net 'susitaikius' tai bus labai laikina.
>>> nepagarba atsiranda is nepasitenkinimo. jeigu tai pastovi busena,
>>> reiskia atskirai gyvent labiau apsimoka visiems, kad ir kaip tai
>>> skambetu (ziauriai ar keistai).
>>> IMO, dabar geriausia ka abu galit padaryt, tai pagyvent kuri laika
>>> atskirai, kas savaime nera nieko blogo. kazka daugiau siulyt ar tiketis
>>> is zmonos as tau nepatarciau :) jeigu tiek pavyktu susitarti, per
>>> kazkuri laika abiem butu laiko pamastyt ka daret ne taip ir ar turit
>>> noro daryt kitaip. bet kuriuo atveju, turit noret abu, kitaip skyrybos
>>> tik laiko klausimas.
>>> o kas del vaiko, tai nebijok, jam blogiau nebus pagyvent atskirai,
>>> lyginant su tuo, kai kasdien girdi duru trankyma ir mato susipykusius
>>> pastoviai tevus.
>>> eiti teismu keliu yra pats didziausias absurdas, bet cia tik mano
>>> nuomone. as tokius laikau visiskai apgailetinais nevykeliais.
>>>
>>
>