Jei seimoje vyrauja principas "viskas per puse", "kaip tu man taip as 
tau", tada taip. Galima susitarti ir atsiranda pusiausvyra.

O jei ne, tada apie "zvejyba" negalima net uzsiminti "tu ka durnas?", o 
man atsisakius eiti i parduotuve "as tau ka daiktus nesiosiu?" "tu manes 
nemyli", "mes seima ar kas?". Jei nesedi po padu ir neini, tada kita 
karta vaziuojant i "zvejyba" atsiranda priezasciu kodel as negaliu 
vaziuoti pvz. "vaziuosim savaitgaliui pas mano mama". Jei vel atsisakai, 
tada jau buna pi*pec. Mama sventas reikalas :)


2012.11.09 13:15, Jonas Sergejenka rašė:
> Jei turi omeny, kad sau pirkti - tai jo, pritariu.
> Jei klausi, ką daryti, jei žmona tave tampo po pardę, o tau tai
> kankinimas? Vienas iš galimų sprendimų - atkentėti, bet vėliau pasiūlyti
> jai kartu su tavim į naktinę žvejybą spalio mėn. Lyja, šalta... Na,
> t.y., ne priešintis, o pasiūlyti tokiį variantą, kad pati atsisakytų. :)
>
>
> "Yvl"  wrote in message news:k7ikel$dh$1@trimpas.omnitel.net...
>
> o ka daryt, jei smaukymasis po skuduru krautuves yra didziausias
> kankinimo budas ever?
>
> "Icetom" <kkkk@kkk.com> wrote in message
> news:k7e322$qsg$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>>> ir tik tada eini nusiperki kas papuolė tinkamo, ir vėl nuo pradžių.
>>
>> Nu iki tiek gal nebūtina nusiristi ;).
>>
>