jo, matosi patirtis sneka :) respekc

"Jonas Sergejenka"  parašė naujienų news:k7dhjb$6v0$1@trimpas.omnitel.net...

Klausyk, čia tikrai kaip supermamose.
Tavęs paklausius, čia standartinė 3 metų krizė. Jei pragyvensit ir toliau,
bus dar 7 metų krizė. Vėlesnių krizių jau nepamenu, jos ten pradeda sutapti
su vyrų amžiaus krizėmis (30-33metų, 38-41 metų, ir tt).
Dėl skyrybų, advokatų, lankymo - nieko nekomentuosiu.
Dėl nesugebėjimo sugyventi kartu - yra keli aspektai.
Manau, tu nemoki susitvarkyti. Kaltinti žmoną dabar ne laikas. Taip, joms
užplaukia, taip, viskas suprantama. CMP čia rašė kažką, kaip jis auklėja
savo žmoną, uždraudė jai išlaidauti, nutraukė keliones/atostogas, etc. Tai
irgi nėra normalu.
Nėra normalu, jei žmona paliekama namie "bujoti". Pasėdėk pats kelias
savaites (ką ten mėnesius) ir pasikrapštyk namuose. 3 valandas gamini
valgyti - pyst, per 5 minutes visi parijo ir išsiskirstė. Plauni indus,
plauni - pyst, vėl pilna. Ir nesimato darbo rezultato. T.y., susidaro
jausmas, kad absoliučiai vegetuoji kaip daržovė, jokių tikslų, jokių
pasiekimų.

Kiekvienam sutuoktiniui reikalinga laisvė išeiti kažkur, pabūti su savimi,
ir būtinai pasisocializuoti kažkur atskirai - tebūnie tai mokslai, darbas
naujas, ar būrelis, whatever. Gali pažaisti su Orifleimais mėnesiuką-kitą,
gali eiti bandyti įstoti kažkur. Reikia suvokti, kad kiekvienas žmogus
greičiau ar lėčiau sukaupia savyje neblogą energijos užtaisą, kurį reikia
prasprogdinti, išlieti.
Vyrai turi savo žaisliukus - žvejyba, bariukai, mašinos, medžioklė,
kompiuteriniai žaidimai, ir tt. Moteris, ir dar su vaiku - ima stagnuoti,
niekur neišeidama.

Drabužiai nauji joms - BŪTINI. Nežiūrėk į savo džinsus, kuriuos tampai iki
kol skylių plotas didesnis už medžiagos likučius, ir tik tada eini nusiperki
kas papuolė tinkamo, ir vėl nuo pradžių. Būtų moterų valia - kasdien eitų su
nauju drabužiu, nes yra kažkoks mistinis pas jas kabliukas, kad į tą patį
ratą sugrįžti su tais pačiais drabužiais yra negerai, ir kuo daugiau kartų
tai vyksta, tuo labiau moterų "pinpalas" nyksta. O tada jos nepatenkintos.
Ir tada užklius ir pasivištinimas, ir elementarus stuktelėjimas.

Bartis su kai kuriomis moterimis jų PMS laikotarpiu - savižudybė.
Elementariai reikia tiesiog gesinti, gesinti, gesinti! Švelniai ir
pastoviai. Tada aprimsta. Dar kitu momentu reikia pajusti, kada pačiam
išeiti. Tada tavo pasitraukimo vakuumas įjungia visai kitus jungiklius, ir
ji pati pajudės link tavęs. Turi žinoti, kada gali meilintis, o kada tai tik
pablogins situaciją, bet visada - turi daryti kažką. Visas triukas -
suprasti, kada ką daryti ir nedaryti. O tam reikia jausti kitą žmogų, jo
nuotaikas. Suprasti, kurioje vietoje jam šiandien niežti, o kurioje vietoje
skauda.

Kiekviena jų savyje turi savo drakoną, ir vienas pagrindinių stabilios
santuokos tikslų yra PAMATYTI ir suprasti tą drakoną, ir laiku pamaitinti. O
tu to drakono nematai, ir neaišku, ar sugebėtum pamatyti ir pamaitinti.

Dar vienas momentas - vyro vyriškumas. Kad ir kaip kvailai beskambėtų,
skystas vyras dažnai tesulaukia moters nepagarbos, ir jei jos drakonas tuo
metu pabudęs, tai tau amen. Kartais būk nuoseklus savo veiksmuose, net jei
tie veiksmai kertasi su kieno nors interesais. Geriau atkakliai pasieksi
savo tikslo (ir dėl to gailėsies, bet bent jau būsi gerbiamas už tai), negu
blaškytis pakeliui, ir nepasiekti nieko - tada nei pagarbos iš kitų, nei
pagarbos tau pačiam iš savęs, nes savo tikslo neįgyvendinai.

Žodžiu, čia galima 15 metų viską pasakoti, bet jokios matematikos
santykiuose nėra. Jei nesugalvoji, ką daugiau padaryti, tai būk įdomus ir
nenuspėjamas. Ir žiūrėk, kad pas tave su fantazija nebūtų blogai! Daryk
kažką toje vietoje, o ne advokato ieškokis.

J.


"John Smith"  wrote in message news:k7bnir$hd9$1@trimpas.omnitel.net...

siandienine situacija:

iseinu is darbo anksciau nes maziuke man pazada kad duos nuo 16 val (mamyte
eina i darba nuo 17 iki 20)
duodama maziuke mama papraso gana labai draugiskai kad pasitengciau kad
maziuke neuzmigtu iki tol kol ja pasiims mama ir issives i uosviu namus (ju
naujieji namai)

bet kaip tycia eme ir uzmigo... dar pusvalandziui iki kol atvaziavo mamyte..
mamyte visa baisiai perpykus.. as Tau daugiau niekados neduosiu maziukes jei
tu sitaip.. negausi net po darbo... galesi eit i teisma ir kovoti del jos...

bet finale nusprende kad nakvos su maziuke kartu su manim. nors dar nezinau
ar kartu.. bet miegos vienuose namuose... (pagal jos zodzius pirma ir
paskutini karta)

ar cia normalu kad ji grasina is vis uzdruasianti matytis su dukra? kaip man
cia reaguot?
as  jai tik pasiuliau visas tokias mintis ne rekimu isreikst o rastu.. sakau
bent maziukes neprikelsi... :D




"cmp" <no_spam@no_spam.no> wrote in message
news:k7bhp9$bai$1@trimpas.omnitel.net...
> Labai realu, man taip dabar vyksta. Pabreziu kad jokio smurto ir isgerimu 
> pas mus niekada nevyko.
> Prasidejo viskas nuo to, kad kai pradejau nesuprasti kam leidzia pinigus, 
> pradejau skaiciuoti, ir visokiem sudam pinigu nebegaudavo. Dadekim dar kad 
> man ir paciam sakykim atrode protingiau greiciau issimoketi buto paskola, 
> negu prasvilpti pinigus brangiom kelionem ir siaip ten jos naujiems kas 
> pora menesiu rubeliams. Pasiuliau eiti paciai daugiau uzsidirbti. Ziauru 
> ane? :)
>
> Tada mane "auklejo" isvaziavimais kartu su vaiku pas uosve. Uosve 
> pradzioje turejo ant tiek naglumo, kad zmonai bunant salia, skambindavo 
> man su tikslu "mus sutaikyti", vietoj to kad ja siustu namo. Tokio izulumo 
> negalejau pakesti. Grizdavo namo pati ir vistiek tas pats, gyventi kaip 
> yra nenori. Dabar nepamenu, gal po 4 isvaziavimo pasakiau kad gali 
> negrizti.
> Tada prasidejo gasdinimai. Uosve skambina ir man triedzia koks as vyras 
> kad zmonos su vaiku nepriimu namo, bande gasdinti dideliai alimentais, 
> teismai, kad prisiteis buta ir tt., po to kai nepavyko, bande graziai 
> prasyti kad ja priimciau atgal. O as eilini karta pasiuliau nesikisti.
>
> Na bet galu gale kazkaip patys susitarem, ji prisieme visokiu 
> isipareigojimu ir grizo. Bet tvere kokius 4 menesius, geresnio darbo taip 
> ir nesusirado. Pinigu vistiek mazai. Vel isvaziavo, tada pasakiau kad 
> dabar taip lengvai negrisi.
>
> Pora menesiu ramiai vazinejau lankyti vaiko pas uosve i namus, ten mane 
> visaip spausdavo, pvz iseina i kiema ir rekia ant visos gatves vaiko 
> akivaizdoje koks as blogas vyras. Zmona is pradziu snekejo kad skirsis, po 
> to praeina, nori taikytis. Bet visa tai vyksta etapais. Toks jausmas kad 
> ta uosve labai ja itakoja. Po to po kurio laiko zmona man pati 
> prisipazinti pradejo kad jai labai sunku buti su vaiku tarp dvieju ugniu, 
> tarp manes ir savo motinos. Nes jos motina dbar kazkodel jau pasako, kad 
> jei gyveni su ja tai mazdaug manes ir klausai. O jei neklausai, tada 
> vaziuok pas vyra. Bet vyras jau nepriima.
>
> Tai vel po kurio laiko buvo bandoma taikytis. Jau buvau daug atsargesnis, 
> ko nepadarysi del seimos. Bet taip kazkaip pries pat pabaiga pist ir zmona 
> pareiskia kad ji nebenori taikytis, kad galim skirtis. Man kaip maisas i 
> galva. Bet per savaite susiorientavau. Susiradau advokata, issiaiskinau 
> istatymus, jau net su zmona lyg ir graziai susitarem kaip skirsimes, kiek 
> mokesiu alimentu ir pan. Beliko tik kartu nueiti pas advokata. Bet zmona 
> netiketai pareiskia kad ji dar nori pagalvoti pora savaiciu. Per tas 
> savaites persikelia gyventi pas seseri ir kauna. Man aiskina kad nori 
> pabegti toliau nuo savo motinos, bando sudaryti ispudi kad ji pati 
> atsakinga uz savo gyvenima.
>
> Tada pareiskia, kad ji vistik dar nenori skirtis!!! Nu zinokit man jau per 
> daug. Taip ir sedim dabar. Ji skirtis kaip ir nenori, bando visaip 
> sugrizti pas mane. Man jos kaip ir nebereikia. As jau kazkaip vos ne apie 
> kitas moteris jau mastau. Ir ka dabar daryti nezinau.
>
> Nepasakysi gi kad nutraukti rysius su motina. Bet jei nepasakysi, tai ta 
> visur kisis. Ir vel bus tas pats. Seima kaip cia daug kas rase tokia, kad 
> tik uosves zodis turi svori. Uosvis visiskas nulis, nors siaip zmogus yra 
> normalus kai pasneki. Bbz kaip cia baigsis. Bet jei ta uosve paims virsu, 
> manau kad ji nesiskirs graziuoju. Prireiks visu tu advokatu ir tu 
> nesamoniu, dideliu mokesciu, nors man to visai nereikia.
>
> Gali buti kad pas autoriu yra viso to pradzia.
>
>
>
>
>
>
> 2012.11.06 10:07, Dainiushas rašė:
>> bet tai primesk, bėga ne nuo smurtaujančio asocialo, o dėl to, kad jos
>> kažkas nedžiugina. Čia jei prisilaikant to ką papasakojo temos autorius.
>> Ji ką blet, galvojo, kad šeima tai vienas didelis ilgas nesibaigiantis
>> džiaugsmas? Ir už tokį išauklėjimą mamytei dar reikia pizdako atlaužt.
>> Nekalbant, kad dar kažkokia neapsipūkavus sesutė vaznikalina....
>>
>> On 2012.11.06 09:47, CodeC wrote:
>>> On 11/06/2012 09:32 AM, John Smith wrote:
>>>> jie tvirtina kad negali nepriimti dukros...
>>>>
>>>> nes tai ju dukra..
>>>
>>> nieko naujo, cia tipine situacija siaip, kokiu kasdien turbut simtai
>>> vyksta.
>>> siaip 'teisejo' is sono cia but negali, nieks realiai situacijos taip
>>> gerai kaip jus nezino. vienu atveju uosviai gali atrodyt kiaules ir
>>> kvaliai, kad taip daro, bet gal situacija rimtai tokia, kad tai
>>> geriausia iseitis.
>>> is to ka pasakoji, tai jusu 'seima' atrodo psichologiskai ir emociskai
>>> nestabili ir nesubrendus, ir toks vaizdas, kad jums 'seima atsitiko
>>> savaime ar netycia'. dabar kazkuriam (gal abiem) atrodo, kad nelabai
>>> gavosi, tai 'px, baigiam viska'. truksta aatsakomybes, tikriausiai pas
>>> abu. beje, rasei, kad pries menesi laiko viskas buvo 'idealu'. kas
>>> skamba dar labiau juokingai. realiausia, kad tik tau taip atrode.
>>> jei nera emocinio rysio, tai net 'susitaikius' tai bus labai laikina.
>>> nepagarba atsiranda is nepasitenkinimo. jeigu tai pastovi busena,
>>> reiskia atskirai gyvent labiau apsimoka visiems, kad ir kaip tai
>>> skambetu (ziauriai ar keistai).
>>> IMO, dabar geriausia ka abu galit padaryt, tai pagyvent kuri laika
>>> atskirai, kas savaime nera nieko blogo. kazka daugiau siulyt ar tiketis
>>> is zmonos as tau nepatarciau :) jeigu tiek pavyktu susitarti, per
>>> kazkuri laika abiem butu laiko pamastyt ka daret ne taip ir ar turit
>>> noro daryt kitaip. bet kuriuo atveju, turit noret abu, kitaip skyrybos
>>> tik laiko klausimas.
>>> o kas del vaiko, tai nebijok, jam blogiau nebus pagyvent atskirai,
>>> lyginant su tuo, kai kasdien girdi duru trankyma ir mato susipykusius
>>> pastoviai tevus.
>>> eiti teismu keliu yra pats didziausias absurdas, bet cia tik mano
>>> nuomone. as tokius laikau visiskai apgailetinais nevykeliais.
>>>
>>
>