Nu va, matai, kaip ne suk, liūdnas gyvenimas būtų be navigacijos ;)
Aš tai dar sovietinių laikų pabaigoje išvažiavęs pirmą kartą į Hannoverį pagal saule orentavausi. Žinai, ne pavedė ;)..
Karoče, svarbu žinoti krypį :) 
Perfrazuosiu kažkeno pasakymą: - gyvenimas arba nuotikis arba levas dalykas

"Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message news:nhfi1u$nbq$1@trimpas.omnitel.net...
> p.s. jei kas galvoja, jog tas nuotykis su gps mane labai nuliūdino, tai 
> nieko panašaus. Jei ne jis, tai būtume šito nuotykio nepatyrę ir tų 
> Sicilijos regionų nepamatę :) O stresas yra kelionių dažnas palydovas, 
> svarbu, jog viskas gerai baigėsi ir įspūdžių labai linksmų suteikė :)
> 
> Dabar kai prisimenam tą kelionę, tai būtent tas paskutinis maršbrasokas 
> 120 km/h greičiu per šūdus ir kelia daugiausiai teigiamų emocijų :) 
> Prisiminę, žvengiam iki šiol :) Ir Sardinijoje analogiškai, dėl GPS 
> klaidos gavosi labai linksmas nuotykis :)
>