Tema: Re: Lietuvos mokslo ir svietimo sistema
Autorius: Alvidon
Data: 2011-03-16 17:30:51
"bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message news:ilqdqq$goc$1@trimpas.omnitel.net...
> "Alvidon"  parašė naujienų news:ilnusc$dvb$1@trimpas.omnitel.net...
>> Ž. ūkio veikla nuostolinaga tada, kada negali pelningai
>> parduoti produkcijos. Tai vienintelė salyga. Negi aš tau
>> turiu aiškinti darželinuko lygio tiesas ? Ūkininkaujant
>> mažame sklypelyje produkcija visad bus brangi, pirkėjai
>> visad rinksis konkurentų prekes. Na o konkurentų aplink
>> pilna.
> 
> Taip, mažame sklypelyje produkcija visad bus brangi,
> nes neįmanoma tokiu atveju konkuruoti kiekiu, lieka tik
> kokybe. Būtent todėl ekonomikos vadovėliai ir rašo
> - konkurencinėje rinkoje laimi visi. Būtent tam
> egzistuoja ir net funkcionuoja visokie antimonopoliniai
> įstatymai.
> Taip, pirkėjai dažniau renkasi pigesnes žemos
> kokybės prekes, nes skupių, mokančių 2 kartus
> visuomet daugiau... nei taupių. Va imam elementarų
> pavyzdį  ant pirštų - kiaušiniai tarkim. Yra vištos lakstančios
> po pievą 20 a sklype ir Vievio paukštyno vištos. Vištų
> lakstančių po pievą  kiaušiniai maždaug 2 kartus
> stambesni (net į modernių šaldytuvų vietas kiaušinių
> laikymui netelpa), trynys morkos spalvos, lukštas tvirtas.
> Gi Vievio paukštyno, kurie kainuoja praktiškai tiek pat,
> kiaušiniai smulkūs, trynys vos citrinos atspalvį siekia,
> lukštas toks, kad rankose trupa ir nereikia jokios
> laboratorijos, plika akim matosi skirtumai stambiųjų
> konkurentų nenaudai. Bet daugiabučių laktose
> gyvenantiems gal ir nesimato... Jų dalis net nematę,
> kita dalis pamiršusi kaip gali atrodyti elementarus
> kiaušinis, tačiau abiem atvejais tingėjimas pakelt
> uodegą šviečia į visas puses.
> 
Tai visgi iš ko atimsi lėšas, kad remti tuos 33% neefektyviai
ūkininkaujančių ? Lietuvoj kiek žinau apie trečdalis žemių
gerai tinka javų auginimui ir visoj Lietuvoj puikios (labai
puikios) gamtinės sąlygos pienininkystei (karvėm čia skanu
ir malonu gyvent). Nelabai žinau kaip ti su karvių fermom,
nuo kokio dydžio jos jau pelningos, bet tikrai viena karvikė
nenukonkuruos fermų. Na o su javais - viskas paprasta:
kombainai bei visokios džiovyklos, saugyklos kainuoja
šimtais tūkstančių, kad vertėtų (atsipirktų) investuot reik
ūkio su šimtais hektarų. Kooperatyvai (kolhozai) - ne
išeitis, dešimt kombainierių ant vieno kombaino - kombainas
į savartyną, nekalbant jau apie dešimties ūkininkų grūdus
vienoj saugykloj: a kaina tai nuo kokybės priklauso, kodėl
aš turiu mažiau gaut dėl prasigėrusio kaimyno kaltės ???

>> Natūrinio ūkio laikai baigėsi prieš šimtmečius (normaliose
>> valstybėse). Ir apie badą irgi teliko literatūrinės hiperbolės.
> 
> Papasakokit šias hiperboles močiutėms, skaičiuojančioms
> centus prie kasos su vienu batono kepalu pirkinių krepšelyje.

Pažystų močiučių, skaičiuojančių centus, bet turinčių banke šimtus 
tūkstančių. Turint omeny jų jaunystės "smagumus" (karas, trėmimai,
išbuožinimai) negali pykti. Kitas pogrupis: močiutės anukėlis bita
išmušinėja jos pensiją, ba ant dozės pritrūko.
> 
>> Alkoholikams/narkomanams net šimtai hektarų nepadės
>> (nu nebent parduos ir pagerinės visą likusį gyvenimą, kuris
>> neilgas bus dėl narkotos pertekliaus).
> 
> Pragėrinėjo dvarus prieš 500 metų, prageria ir šiandien,
> nieko čia labai naujo neatradote. Dar pralošia azartiniuose
> žaidimuose (dabar kazino, anksčiau vadindavo kortomis),
> irgi nieko naujo.

Ne apie dvarų pragėrinėjimus kalba buvo, o apie tai, kad
girtuokliui niekas nepadės, jei pats nenorės mest narkotikus.
> 
>> Lietuvoje dabar pilna dirvonuojančios žemės, kaip ir
>> rėkiančių apie "badą", ale kažkaip realybėj nieks
>> nepuola tos žemės dirbti, idant nuo bado išsigelbėt.
> 
> Pabandykit tą dirvonuojančią žemę bent išsinuomoti,
> (jau nekalbu apie nusipirkti), mažiau tokių klausimų kils.

Aš tau per tris dienas surasių keliolika hektarų dirvonuojančių
už dyką, eik ir maitinkis ti ;) Tik va niekam nereik, sunku šiais
laikais dalgeliu mojuojant ant šnapso užsidirbt, o realaus bado
taigis nėra.