"Kestautas" <kestim@mitfak.mfi.lt> wrote in message news:hm5kie$bkg$1@trimpas.omnitel.net...
> 1. Dievas yra vienas, o žmonija prikūrė daugybę pavadinimų ir mokymų (religijų).
Jei teigiat, kad zhmonija prikure daug pavadinimu vienam dievui, kodel gi ta pati zhmonija del savo silpnumo ir nezhinojimo negalejo sukurt ir pirmojo dievo?

> 2. Tobulėjimą pripažino? Taip - žmonija auga (tobulėja) panašiai kaip vaikas tampa suaugusiu ir po 20000 metų palieka motiną Žemę.

Ish kur toks skaichius? Ir su vaiku labai nebloga analogija, zhmogus auga, budamas vaiku, jis tiki daugeliu simplifikuotu dalyku - dovanas atnesha kaledu senelis, vaivorykshte/vejas/mirtis/zhvaigzhdes - tai dievulis. Paskui zhmogus suauga ir pradeda galvot ir sugebet suvirshkint sunkiasnes savokas, ar kompleksinius dalykus reikalaujanchius intelekto galiu - tada jis atsikrato visu vaikishku artefaktu, kaip tikejimas kaledu seniu ar dievuliu. Deja kai kurie zhmones uzhstringa infantilishkume niekaip negaledami atsikratyti kai kuriu vaikishku dalyku - mylimiausio vaikishko zhaislo, vaikishko 'adijaliuko', ar dievulio... 

> 3. Mirtis? Mirtis į Dievą einančiam žmogui tėra apsivalymas.

Mirtis yra egzistencijos pabaiga (ne transcendencija ish vienos samoningos buties i kita) - ir jei viskas gerai sukris, gal but jau mes busim pirmoji karta sugebejusi savo protu apeiti ir shi bariera. Man idoku, kaip tokiu atveju pasielgs mirties dievo pasiekejai - atsisakys nemirtingumo perspektyvos del savo baimesi gristu supersticiju, ar visgi zhmogui nugalejus ir shi, paskutini dievulio fronta religijos kaip parazitinis intelekto auglys pagaliau ishnyks..