Tikrai taip, yra zhymiai basiau gyvent realiame pasaulyje, negu pasaku ir ishsigalvojimu. Yra labai sunku pirma kart ishsilaisvinti ish grazhaus mito apie senelius shalchius, dievulius ir pomirtinius gyvenimus ir kartais, kai aptemsta samone, ash pamislyju kaip gera yra save apgaudinet... kazhkada dar univeroj buvau net kazhka panashaus i eilerashti apie tai parashes (ish atminties):

-Visur aplinkui purpurinis rūkas, 
-Nudažęs viską patraukliom spalvom
-O jo skleidėjas - ilgas juodas rūbas, 
-Gyvenimą paaškina pilnai maldom

-Juk juodas rūbas išmintingas, 
-Jis visažinis ir galingas
-Jis žino, kaip pras'dėjo visata
-Ir net kokia palaima laukia mūsų danguje.

<... nepamenu gabalo:)>

-Bet vieną dieną išsisklaidė purpurinis rūkas,
-Aš supratau, kad tiesą slėpė jis.
-Akis melais mums degino juodasis rūbas
-Negreit mūs akys vel sugis...
"Roberc" <propozicija@gmail.com> wrote in message news:hmfu6f$qve$1@trimpas.omnitel.net...
> Toxis@ze_yvil_place wrote:
> 
>>>
>>> Siulyciau Toxiui paskaityt Blavatskaja...
>>> Nebent ir Jos autoriteta jis atmes "nuo slenkscio"
>> 
>> o nuo kada kliedalai yra autoritetas? Ar kabalos "mokslininkai" tamstai yra irgi nerealus autoritetas ir zhiniu shaltinis? Dar laukiu raginimo paskaityt denikena... 
>> Supraschiau, kad butumet siules skaityt Sharedena - butu kazhkiek diskusijos link...
>> 
>> Ash savo ruozhtu norechiau parekomenduot paskaityt pradzhiai:
>> Russela, tada galima Hichensa, Dawkinsa, Harisa (na galima ir ketvirtaji apokalipses raiteli Dennett'a). Bus sveikiau. 
> 
> 
> Kas sveikiau - labai subjektyvu.
> Paaiskes tik netrukus po to kai "padesim sauksta".
> Sprendziant is paties samprotavimu - biologine gyvybes forma yra 
> baigtine, reiskia nebepaaiskes.
> Tikrai turetu buti baisu gyvent tokiam pasauly kuriame jauties tik 
> mastanciu kaulu/zarnu ir odos rinkiniu pasmerktu prarast viska ka iki 
> biologines mirties supratai ir padarei.
> Desperacija.
> Uzuojauta.