On 02/02/2011 10:11 PM, Dainiushas wrote: >> >> as kalbu apskritai apie stiprintuvo klase - ji nera konstanta. ir mano >> retorinis klausimas apie 'gryna' klase toks ir buvo - nera grynos klases. >> taip sakant atsakiau klausimu i klausima. >> AB klase tai kompromisas tarp B ir A, kas aisku netgi vaikui mokanciam >> abecele. kad tas kompromisas turi abieju trukumus ir abejotina nauda tai >> aisku diskuoti galima be galo, bet yra taip ir ne kitaip. >> > > kaip tai nera konstanta? Jei turi AB su 20mA ramybes srove, tai ir yra AB su > 20mA ramybes srove. Ir tai garantuoja, kad niekada nebus taip, kad abu > ishejimo kaskado tranzistoriai yra uzhdaryti. Kitas klausimas, kokia ta > srove yra pakankama konkrechios realizacijoj. > >> apie NGR zinok net labai rimtus mokslus baige zmones nesutaria. tai gal >> mes nepradekim. > > buten del to ir nesutaria, del ko tu taip stojiesi piestu - charakteristikos > stiprintuvo gaunasi puikios, o garso nera. > >> zinau, kad ji naudoja siekiant minimaliausio THD, kad turet ka parasyt >> knyguteje. > > Ne tik THD, taip pat kompensuot ishorinius poveikius - temperatura, > maitinimo itampa, elementu tolerancijos ir t.t, galu gale, gaminanyt > dideliais kiekiais elementaraus atkartojamumo reikia, nederinsi kiekvieno > aparato puse dienos. > >> tavo jau anksciau mineti intermoduliaciniai iskraipymai dazniausiai net >> neminimi. o daug ausis turinciu zmoniu sako, kad jie gadina garsa daug >> labiau nei harmoniniai. > > Ash ta chia jau ne vieni metai shneku. Nes intermoduliacijos girdimumo riba > yra eilemis mazhesne nei harmoniu ishkraipymu - kadangi ishejimo signale > atsirado nauji dazhniai, kuriu iejime nebuvo. Ir garsas gaunasi "sunku", > "suveltas" ir dar visoks koks neaudiofilinis > >> o jei neklystu, tai jie ir atsiranda del didelio NGR, kuris stengiasi >> susidoroti su stiprintuvo komponentu netiesiskumais. kitaip sakant, tai >> bandymas istaisyti tai, ka pries tai buvo pagadinta. > > ish dalies - taip. > >> >>> Beje, kaip vientaktej A klases atkyrineji apkrova nuo nuolatines sroves? >> >> nu kam klausi jei zinai. ir jau zinau ka kitam poste rasysi. tai as tau >> atsakysiu, kad didelis ir baisus kondikas isejime nera dar pats >> blogiausias dalykas, lyginant su talpumais, kuriuos tavo signalas praeina >> per n tranzu ir kaskadu AB stiprintuve. >> > > shiaip tai nebutinai. Pilna schemotechnikos kur kondensatoriu signalo kely > praktishkai nera. Kad ir ta pati Estonia. o parazitinius 'kondensatorius' kiekviename tranze tai jau pamirsai? ar manai kad bazes/gate(fak pamirsau kaip lietuviskai) talpumas tai iskraipymams yra px? beje, visais SE atveju isejimo kondensatorius gaunasi gan samrkiai poliarizuotas. kas jo itaka sumazina iki minimumo. viska teisingai apskaiciavus, suderinus signalo saltini, stiprintuva ir apkrova tarpusavyje, a klases SE stiprintuvas sau lygiu neturi. va cia jautrumas yra svarbu. kas ir yra sitos diskusijos objektas. dar jis svarbu koncertinej aparaturoje, kur svarbu kiekvienas prarastas vatas. o namu sistemoje, pajungtoj per AB (B) klases galinga stiprintuva, jautrumas yra paskutinej vietoj del garso kokybes. ir nesuprantu is kur cia istraukei, kad garsiakalbio jautrumas itakoja kazkokia 'dinamika' briedu briedas, niekaip tarpusavyje nekoreliuojantis. ta dinamika gadina schemotechnika, o ne garsiakalbio zemas jautrumas. beje, jei 35W kambaryje mazai, tai yra kazkas smarkiai negerai. arba ausim arba kolonelem arba stiprintuvui. tu ziauriai suklydai, sakydamas kad 1W groja tyliai. ir gaila kad negirdejai kaip groja. nebutu reikeje cia diskutuoti apie klipshu jautruma. > Beje, o kodel ne transformatorius? kalbama, kad jis padeda suderint > shaltinio ir apkrovos impedansus ir labai teigiamai atsiliepia garsiakalbio > darbo rezimui irgi ishkraipymams jame. > >> >> o tu manei kad tuos stiprintuvus audiofYlai kuria ir projektuoja tokius >> kokie yra? ten siaip irgi yra atskiras mokslas - shudo is sviesto spaudimo >> (rimtai kalbu). ir ten zmones dirba tikrai analog'a ismanydami kaip bobute >> poterius. kaip manai kaip jie dirba? o gi naudoja elementaria fizikos, >> elektronikos teorija. apie poetiskus garso niuansus svaigsta ir rasineja >> vadybininkai. >> > > Bet reaultatas realiai kazhkoks gaunasi. Nes zhmoniu su ausimis yra > nemazhai - seniai viskas butu uzhsilenke. > >