On 02/04/2011 04:26 PM, Dainiushas wrote: > nu kokie dar spragtelėjimai, čia analoginė technika, alio! stebini kuo toliau, tuo labiau. pasirodo tranzai buna skaitmeniniai ir analoginiai. visa skaitmenine elektronika zinok savo prigimtim irgi yra analogine. visi 'loginiai' vienetai ir nuliai reiskia kazkoki itampos arba sroves lygi. yra net ir keliu lygiu skaitmenines technikos, kur be 0 ir 1 yra ir tarpiniu reiksmiu. pvz audio codec'ai. tu rimtai nesupranti, kad su kiekvienu didesniu signalo piku peciai pakaitom UZSIDARINEJA? t.y. paraidziui - nuo tam tikro lygio, signalui pakitus tokia pacia delta reiksme isejimas keiciasi ne proporcingai (tiesiskai) bet kinta staigiai - primityviai aiskinant 'isjungiamas' jungtukas su visais is to sekanciais skambesiais. TAI KAS kad kitas petys atsidares ir signalas sumoj daug maz proporcingas iejimui, taciau issijungusio peties sugeneruoti triuksmai niekur nuo to nedingsta. tavo tikejimas NGR perdetas. jis nera toks greitas, kad kompensuotu ta laipteli visiskai. jis tai daro, bet ne tobulai. beje, sukeldamas didziulius intermoduliacinius iskraipymus, kurie tuo didesni, kuo didesnis cross-overio triuksmas. nes tai momentais pirminis laipsnis stengiasi 'isiubuoti' galini neproporcingai smarkiai, nes 'nezino' del ko isejimo signalas pasikeite TAIP STAIGIAI. poto seka priesinga faze - smarkiai uzkelus galu gale pasirodo (vel pasako NGR) kad vis del to uzkelem per daug. ar taip sunku suprasti, kad neimanoma tobulai, be velavimu sureaguoti i santykinai DIDZIULIUS pokycius? visur vyksta pereinamieji procesai. ir kuo daugiau laipsniu, kuo daugiau stiprinimo ir elementu, tuo tu procesu daugiau ir jie visi savaip ir skirtingai KEICIA signala. nes jie VISI NETOBULI. > > šitą, vat kai tu padarysi realų SE, su kuriuo bus galima realiai > paklausyt AC/DC - tada pakalbėsim :D nu tai prasyk Contax, jis man rodos turi ir ne viena padares, isbaiges. bus greiciau. > > > On 02/04/2011 03:23 PM, CodeC wrote: >> On 02/04/2011 02:09 PM, Dainiushas wrote: >>> šitais >>> >>> Užbiasink simuliatoriui su trim diodais ir įmesk laiptų screenshot'ą. >>> Ačiū >>> >>> >> >> beje, cia va tau dar geras pavyzdys, kiek daug dalyku sugadinama PP >> schemoj, ka poto reik taisyt visom is eiles priemonem. temperaturinis >> nestabilumas, tranzu skirtumas, bias'o itaka vienaip silpniem signalasm, >> kitaip stipriem ir t.t. ir pan. tuo tarpu SE atveju, is karto visa kruva >> problemu atkrenta. tobulumas yra paprastume, o tu ziuriu megsti toki >> atveji, tai darant viska per antra gala susikuriama eile problemu, o >> poto kuriamos priemones joms salinti. PP yra praktiskai du atskiri >> stiprintuvai, kuriuos bandoma sulipdyti i viena ir tiketis kad gausis >> gerai. nes taip siekiama KIEKYBES, o ne kokybes. o si diskusija - apie >> kokybe. >> man rodos nors to ir nepripazysti, bet jau supratai patyliukais, kad >> visdelto AB klasej ABU tranzai vienu metu labai mazai laiko buna >> atsidare. tik tol, kol dirba A klasej, t.y. prie zemo signalo. poto >> pakaitom pradeda uzsidarineti. >> tai dabar tu imk ir ta pacia mano schema pakeisk atskyres pecius ir >> uzjunges dvi atskiras apkrovas. labai graziai pamatysi, kas vyksta. >> tu vat naiviai tikiesi, kad priesingas petys sugeba 'neutralizuoti' kito >> 'spragtelejima' kazkuriuo momentu. arba nebent dar vis tiki, kad AB >> klasej ABU tranzai niekad nebuna uzdaryti :) >