Duodu birką nukirst, kad jei paragautum dabar anųjų ledų, tai mestum lauk ir kuo greičiau. Lygiai taip pat, kaip Žigulinio palyginimas su Utenos. Beje, kai supratau, ten rašė apie 70-80-ius metus. Tai vėl gi, reikėtų prisiminti ką Tamsta veikei tokiu periodu - gal dar tik po stalu stačias vaikščiojai, o gal jau bandei to paties Žigulinio palengva... "Sail" <bambarbya.kirgudu@gmail.com> wrote in message news:mroqvh$jkd$1@trimpas.omnitel.net... > Bent jau apie ledus tai nusisneketa gausiai. > > Mielu noru pirkciau ledus su riesutais is tu laiku, kabinamus pagaliuku is > kartoninio indelio. Deja deja - nebegamina. > > Pasigaminus ledu paciam namie, parduotuviniu isvis pirkti nesinori... > > Tiesiog dabar fufelio gamybos technologijos pazenge i prieki, o produktai, > kurie budavo normalesni - nunyko. > Nostalgija sokoladiniams vafliams, kuriu pertepimas karsta vasaros diena > pasilydydavo ir kandant tryksdavo i salis. Dabartiniai vafliai tai padjobke > kazkokia... > > > siaip idomu, kiek tai anastasijai metu? > > > > > "Jau" <jaunas@jau.nas> wrote in message > news:mrojik$hoe$1@trimpas.omnitel.net... >> Signalizacija <signalizacija.master@gmail.com> Wrote in message: >>> Tu tik daauk iki mano šūdų, GOSTO dešros gerbejau :) >>> >> >> >> >> >> >> >> Anastasija Mironova >> >> Piliečiams, kurie dar prieš 25 metus šluostėsi užpakalį >> laikraščiais, aprašinėtais toksiniais poligrafiniais dažais, o >> dabar ilgisi tarybinės dešros, paaiškinu: >> >> Maisto vis mažiau, o kalbų apie jį vis daugiau. Dar daugiau apie >> maistą kuriama mitų. Ypač, kažkodėl madinga, šiandien prisiminti >> tarybinę dešrą ir triskart prakeiktus tarybinius >> GOST’us. >> >> Brangūs tarybiniai romantikai, GOST’ų ( – >> valstybinis standartas) jūs neskaitėte. Geriausiu atveju apie >> juos jums pasakojo tas, kuris perskaitė pirmuosius keletą >> puslapių ir su palengvėjimu atsiduso: na ačiū Dievui, į dešrą >> „Stolovaja“ buvo dedama 99% mėsos! >> >> Žinote, į tą pačią „Arbatinę“ dešrą, kurios niekas nevalgydavo, >> pagal GOST’ą buvo dedama 70% antros rūšies jautienos, 20% pusiau >> riebios kiaulienos ir 10% šoninės. Tačiau, kaip bebūtų, ši dešra >> akivaizdžiai trenkė kartonu. Kodėl? Tai todėl, kad GOST’ai turėjo >> plačius papildymus, kuriuose skrupulingai buvo aprašoma, ką ir >> kuo gamyboje galima pakeisti: mėsos masę į kaulų nuoviro mišinį, >> krakmolą ir maistinę plazmą, emuliuotus augalinius riebalus >> margarine ir svieste „Sumuštinių“ – į mineralinį aliejų >> (atsimenate kai sviestas keptuvėje sproginėjo palikdamas paskui >> save juodą dėmę ir degutu dvokiančią tuštumą?). GOST’ai buvo >> pastoviai redaguojami, kai kuriems produktams kiekvieną sezoną, >> priklausomai nuo skerdimo, primilžio normų, derliaus, >> importo… >> >> Štai įžymusis dešrų-dešrelių 23670-79 ( htt >> p://docs.cntd.ru/document/gost-23670-79 ) nuo 1979 metų ir 1980 >> metų redakcijos. Jame mes skaitome, pavyzdžiui: „Leidžiama >> vietoje jautienos, kiaulienos, avienos kartu naudoti baltymų >> stabilizatorių, jautienos ar kiaulienos arba avienos mėsos masę, >> maistinę kraujo plazmą (serumą), krakmolą arba kvietinius >> miltus“. >> >> GOST ir gamybos normos buvo vidinei propagandai (esą nusiraminkite >> brangūs piliečiai, bent jau dešra pas mus tikra) ir dūmų uždanga >> į akis užsieniečiams (štai, mūsų žmonės tik natūralią mėsą valgo, >> užgeria šviežiu pienu, duona su sviestu užkanda). Realiam gi >> vartojimui, buvo pastabos GOST’e, kurios tiesiogiai dokumente ir >> buvo spausdinamos. >> >> Ir, jeigu dabar, kažkokia katytė jums ims murkti, esą mokėsi >> maisto pramonės institute ir žino, kad dešra buvo daroma tik iš >> mėsos, vykite tą katytę šalin: ji arba meluoja, arba visiškai >> nesimokė, o nuo pirmo kurso saldžiai įsitaisė mėsos kombinate ir >> vietoje egzaminų dėstytojams nešiojo maišus su pirmos rūšies >> jautiena ir pusiau riebia kiauliena >> >> Ta pačia, kurios visiškai oficialiai, pagal GOST’ą. Jūsų dešroje >> nebuvo. O buvo ji tik partijose, ruošiamose spec-paskirstymui ir >> nomenklatūrai. Kai kuriuose kombinatuose net specialus cechas >> buvo, kuriame viskas buvo daroma pagal pagrindinius GOST’o >> reikalavimus, be jokių redakcijų. >> >> Tik štai prekė ši buvo – vien valdininkams, tikrintojams ir >> turintiems pakankamai pinigų… Visokie ( , ) tikrintojai, >> išsiridendavo po patikrinimų su gigantiškomis rankinėmis, >> prifarširuotomis mėsa, sviestu ir GOST’o dešromis. >> >> Štai tokios to buvusio gyvenimo normos. Pastebėkite, aš rašau apie >> normas. Ne apie deficitą, vagystes, o tik apie normas. Apie tai, >> jog net sėkmingai susiklosčius aplinkybėms (pavyzdžiui, jums >> nuskilo nusipirkti „išmestą“ 11 ryto dešrą, ir ši dešra buvo >> pagaminta pagal GOST’ą) vietoje 99% mėsos jūs galėjote >> nusipirkti, visiškai teisėtai, mišinį iš kaulų miltų, staliaus >> klijų, plazmos, krakmolo ir virtų šlapimo pūslių. >> >> O jeigu turėsime omenyje vagysčių , antisanitarijos, neūkiškumo >> lygmenį, tai jūsų dešra pati iš savęs buvo.. net nežinau kuo ji >> buvo. Įsivaizduokite įmirkusį stovėjusiame kaitroje kraujyje >> kartono gabalą. Įsivaizdavote? Maždaug tuo jūsų pirkta dešra ir >> buvo. >> >> Tarybinių produktų kokybė – mitas. Šalis buvo neturtinga, aplink >> deficitas – iš kur atsirasti kokybei? Pagal GOST’ą dešrelėse >> (sosiskose) buvo nuo 5% mėsos (kas liko buvo leidžiama keisti), į >> dešras, kad išsaugoti spalvą buvo dedama salietra. Palmių aliejų, >> beje, importavo ir tada. >> >> Konservantai, dažikliai, stabilizatoriai buvo prieštvaniniai ir >> visiškai oficialūs. Bulvių traškučių gamyboje (ilgos plokštelės >> „Apkūniems“ vadinosi) aliejų kepimui keisdavo kartą per 8 >> mėnesius. Irgi pagal GOST’ą. Pieniški ledai buvo sutinkami nebent >> megapoliuose – likusieji tenkindavosi pieniškais su augaliniais >> riebalais, geriausiu atveju jei buvo dviejų rūšių – puodelyje >> arba ant pagaliuko. Kartais šokolado arba uogų spalvos (arba >> pusiau). Kai kuriuose miestuose – o, Dieve! – ledai buvo tik >> „Tomatų“. Dėl pyragaičių „Bulvė“ ir torto“Pliauska“ buvo spūstys, >> o lipdė juos iš likusių konvejeryje biskvito trupinių, sumaišytų >> su margarinu ir kondensuotu pienu. >> >> Ingredientai, pastebėkite, ant pakuočių nebuvo nurodomi. Ir visas >> šis šlamštas buvo pasiutusiai brangus to meto kainomis. >> Technikumo dėstytojo atlyginimas siekė 120 rub., o kilogramas >> sviesto 3,40 rub., aukščiausios rūšies dešra – taip pat 3.40 >> rub., ir saldainiai šokolado glazūra „Pilot“, „Audronaša“ 3,40 >> rub. Šokoladiniai saldainiai kainavo iki 15 rublių už kilogramą >> ir pasirodydavo porą kartų į metus. Šalyje buvo trys kainų >> juostos ir specialūs koeficientai kiekvienai produktų rūšiai: >> grubiai kalbant, kuo giliau į mišką, tuo kainos buvo aukštesnės, >> o produktų mažiau. >> >> Taip, kad, apie GOST’us ir kokybę netarškėkite. Ir apie >> stalininius-chruščiovinius laikus taip pat netarškėkite. Pirma, >> aš rašau apie 70-80-uosius. Antra, prie Stalino su Chruščiovu, >> „Knygos apie skanų ir sveiką maistą“ laikais , produktai >> parduotuvėse dar buvo, tačiau valgyti juos visiškai nebuvo kam: >> visi tie file, sviestas, ikrai, liaudžiai buvo neprieinami. >> >> To meto pardavėjų liudijimu, sviestas buvo perkamas po 30-50 gr., >> saldainiai – po 100 gr., dešra – daugiausiai 300 gr. Ir ne >> kiekvieną dieną. „Sviestuko“ senutės ateidavo po pensijos. >> „Pasmaguriauti“… Kai mano mama, eidama stažuotę gastronome, >> paklausė kažkokiame susirinkime, kodėl sviesto tik po 30 gr. >> imama, jai atsakė: „Labai aktualus klausimas, drauge stažuotoja! >> Mūsų žmonės nori kasdien valgyti šviežią produkciją, todėl >> kasdien ateina į parduotuvę pirkti naujos porcijos dešros ir >> sviesto“. >> >> Šalis gyveno pusbadžiu. Tai patvirtino ( http:// >> kommersant.ru/doc/2249425 ) įžymioji CK KPSS ataskaita, sudaryta >> Valstybinės RF planavimo komisijos Centrinio ekonomikos >> mokslinio-tyrimo instituto tyrimų pagrindu. Pagal šią ataskaitą, >> 75% gyevntojų buvo už skurdo ribos, o prekės TSRS (nuo motociklo >> iki cukraus) buvo daug kartų brangesnės nei JAV. Kaip lyginamąja, >> taip ir absoliučia išraiška. >> >> Dabar, žinoma, draugai užgiedos, jog gyveno skurdžiai, bet >> draugiškai, kad buvo sveikesni… Na taip, na taip! Pirma, >> tarybiniai piliečiai buvo pikti, kaip šunys. Visada pasiruošę >> įkąsti, suspaustais žandikauliais. Antra, liaudis buvo labai >> ligota. Labai. Mirdavo, tarp kitko nuo žarnyno vėžio, gastrito, >> skrandžio opos. Šios ligos buvo vos ne mirtingumo lyderėmis, net >> esant tam medicinos lygiui ir nepriežiūrai (na kam tada darė >> kolonoskopiją tiesiosios žarnos vėžiui diagnozuoti?). >> >> Žmonės buvo stambūs, aptekę, su negera oda, baisiais dantimis ir >> skystais plaukais. Moterys būdamos 50 metų atrodė senėmis >> (atsiminkite savo seneles, kurios vesdavo mus į vaikų darželį) >> Padėti truputį pataisydavo pastovus lengvas alkis – žmonės >> nepersivalgydavo, kas padėdavo kažkiek išsaugoti >> sveikatą. >> >> Bet juk nostalgijioje paskendę draugai nesiūlo rimtai sugrįžti į >> priverstinio gydomojo badavimo šalį? >> >> >> >> >> >> ----Android NewsGroup Reader---- >> http://usenet.sinaapp.com/ > >