As taip greit birkos nesiulyciau. Nes tiesa pasakius man dabartinius ledus 
ismest norisi. Labai paprasta - dabartiniai ledai veliasi burnoj, tuo tarpu 
savo gamybos (kaip ir tie tarybiniu laiku) istirpdavo ir tiek. Priezastis 
speju augaliniai riebalai.

Ir alu perku tik Vilniaus, kuris laikosi tik savaite, kaip anu laiku 
Zigulinis. Utenos neperku nes bjaurastis.

Del alaus nesu tikras, kad tas senas Zigulinis dabar patiktu, bet ledai tai 
tikrai.

"Aras" <nera@nera.nera> wrote in message 
news:mrp2eu$nr2$1@trimpas.omnitel.net...
> Duodu birką nukirst, kad jei paragautum dabar anųjų ledų, tai mestum lauk 
> ir kuo greičiau. Lygiai taip pat, kaip Žigulinio palyginimas su Utenos.
> Beje, kai supratau, ten rašė apie 70-80-ius metus. Tai vėl gi, reikėtų 
> prisiminti ką Tamsta veikei tokiu periodu - gal dar tik po stalu stačias 
> vaikščiojai, o gal jau bandei to paties Žigulinio palengva...
>
>
> "Sail" <bambarbya.kirgudu@gmail.com> wrote in message 
> news:mroqvh$jkd$1@trimpas.omnitel.net...
>> Bent jau apie ledus tai nusisneketa gausiai.
>>
>> Mielu noru pirkciau ledus su riesutais is tu laiku, kabinamus pagaliuku 
>> is
>> kartoninio indelio. Deja deja - nebegamina.
>>
>> Pasigaminus ledu paciam namie, parduotuviniu isvis pirkti nesinori...
>>
>> Tiesiog dabar fufelio gamybos technologijos pazenge i prieki, o 
>> produktai,
>> kurie budavo normalesni - nunyko.
>> Nostalgija sokoladiniams vafliams, kuriu pertepimas karsta vasaros diena
>> pasilydydavo ir kandant tryksdavo i salis. Dabartiniai vafliai tai 
>> padjobke
>> kazkokia...
>>
>>
>> siaip idomu, kiek tai anastasijai metu?
>>
>>
>>
>>
>> "Jau" <jaunas@jau.nas> wrote in message
>> news:mrojik$hoe$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Signalizacija <signalizacija.master@gmail.com> Wrote in message:
>>>> Tu tik daauk iki mano šūdų, GOSTO dešros gerbejau :)
>>>>
>>>
>>>
>>>
>>>
>>>
>>>
>>> Anastasija Mironova
>>>
>>> Piliečiams, kurie dar prieš 25 metus šluostėsi užpakalį
>>> laikraščiais, aprašinėtais toksiniais poligrafiniais dažais, o
>>> dabar ilgisi tarybinės dešros, paaiškinu:
>>>
>>> Maisto vis mažiau, o kalbų apie jį vis daugiau. Dar daugiau apie
>>> maistą kuriama mitų. Ypač, kažkodėl madinga, šiandien prisiminti
>>> tarybinę dešrą ir triskart prakeiktus tarybinius
>>> GOST’us.
>>>
>>> Brangūs tarybiniai romantikai, GOST’ų (  –
>>> valstybinis standartas) jūs neskaitėte. Geriausiu atveju apie
>>> juos jums pasakojo tas, kuris perskaitė pirmuosius keletą
>>> puslapių ir su palengvėjimu atsiduso: na ačiū Dievui, į dešrą
>>> „Stolovaja“ buvo dedama 99% mėsos!
>>>
>>> Žinote, į tą pačią „Arbatinę“ dešrą, kurios niekas nevalgydavo,
>>> pagal GOST’ą buvo dedama 70% antros rūšies jautienos, 20% pusiau
>>> riebios kiaulienos ir 10% šoninės. Tačiau, kaip bebūtų, ši dešra
>>> akivaizdžiai trenkė kartonu. Kodėl? Tai todėl, kad GOST’ai turėjo
>>> plačius papildymus, kuriuose skrupulingai buvo aprašoma, ką ir
>>> kuo gamyboje galima pakeisti: mėsos masę į kaulų nuoviro mišinį,
>>> krakmolą ir maistinę plazmą, emuliuotus augalinius riebalus
>>> margarine ir svieste „Sumuštinių“ – į mineralinį aliejų
>>> (atsimenate kai sviestas keptuvėje sproginėjo palikdamas paskui
>>> save juodą dėmę ir degutu dvokiančią tuštumą?). GOST’ai buvo
>>> pastoviai redaguojami, kai kuriems produktams kiekvieną sezoną,
>>> priklausomai nuo skerdimo, primilžio normų, derliaus,
>>> importo…
>>>
>>> Štai įžymusis dešrų-dešrelių  23670-79 ( htt
>>> p://docs.cntd.ru/document/gost-23670-79 ) nuo 1979 metų ir 1980
>>> metų redakcijos. Jame mes skaitome, pavyzdžiui: „Leidžiama
>>> vietoje jautienos, kiaulienos, avienos kartu naudoti baltymų
>>> stabilizatorių, jautienos ar kiaulienos arba avienos mėsos masę,
>>> maistinę kraujo plazmą (serumą), krakmolą arba kvietinius
>>> miltus“.
>>>
>>> GOST ir gamybos normos buvo vidinei propagandai (esą nusiraminkite
>>> brangūs piliečiai, bent jau dešra pas mus tikra) ir dūmų uždanga
>>> į akis užsieniečiams (štai, mūsų žmonės tik natūralią mėsą valgo,
>>> užgeria šviežiu pienu, duona su sviestu užkanda). Realiam gi
>>> vartojimui, buvo pastabos GOST’e, kurios tiesiogiai dokumente ir
>>> buvo spausdinamos.
>>>
>>> Ir, jeigu dabar, kažkokia katytė jums ims murkti, esą mokėsi
>>> maisto pramonės institute ir žino, kad dešra buvo daroma tik iš
>>> mėsos, vykite tą katytę šalin: ji arba meluoja, arba visiškai
>>> nesimokė, o nuo pirmo kurso saldžiai įsitaisė mėsos kombinate ir
>>> vietoje egzaminų dėstytojams nešiojo maišus su pirmos rūšies
>>> jautiena ir pusiau riebia kiauliena
>>>
>>> Ta pačia, kurios visiškai oficialiai, pagal GOST’ą. Jūsų dešroje
>>> nebuvo. O buvo ji tik partijose, ruošiamose spec-paskirstymui ir
>>> nomenklatūrai. Kai kuriuose kombinatuose net specialus cechas
>>> buvo, kuriame viskas buvo daroma pagal pagrindinius GOST’o
>>> reikalavimus, be jokių redakcijų.
>>>
>>> Tik štai prekė ši buvo – vien valdininkams, tikrintojams ir
>>> turintiems pakankamai pinigų… Visokie ( , ) tikrintojai,
>>> išsiridendavo po patikrinimų su gigantiškomis rankinėmis,
>>> prifarširuotomis mėsa, sviestu ir GOST’o dešromis.
>>>
>>> Štai tokios to buvusio gyvenimo normos. Pastebėkite, aš rašau apie
>>> normas. Ne apie deficitą, vagystes, o tik apie normas. Apie tai,
>>> jog net sėkmingai susiklosčius aplinkybėms (pavyzdžiui, jums
>>> nuskilo nusipirkti „išmestą“ 11 ryto dešrą, ir ši dešra buvo
>>> pagaminta pagal GOST’ą) vietoje 99% mėsos jūs galėjote
>>> nusipirkti, visiškai teisėtai, mišinį iš kaulų miltų, staliaus
>>> klijų, plazmos, krakmolo ir virtų šlapimo pūslių.
>>>
>>> O jeigu turėsime omenyje vagysčių , antisanitarijos, neūkiškumo
>>> lygmenį, tai jūsų dešra pati iš savęs buvo.. net nežinau kuo ji
>>> buvo. Įsivaizduokite įmirkusį stovėjusiame kaitroje kraujyje
>>> kartono gabalą. Įsivaizdavote? Maždaug tuo jūsų pirkta dešra ir
>>> buvo.
>>>
>>> Tarybinių produktų kokybė – mitas. Šalis buvo neturtinga, aplink
>>> deficitas – iš kur atsirasti kokybei? Pagal GOST’ą dešrelėse
>>> (sosiskose) buvo nuo 5% mėsos (kas liko buvo leidžiama keisti), į
>>> dešras, kad išsaugoti spalvą buvo dedama salietra. Palmių aliejų,
>>> beje, importavo ir tada.
>>>
>>> Konservantai, dažikliai, stabilizatoriai buvo prieštvaniniai ir
>>> visiškai oficialūs. Bulvių traškučių gamyboje (ilgos plokštelės
>>> „Apkūniems“ vadinosi) aliejų kepimui keisdavo kartą per 8
>>> mėnesius. Irgi pagal GOST’ą. Pieniški ledai buvo sutinkami nebent
>>> megapoliuose – likusieji tenkindavosi pieniškais su augaliniais
>>> riebalais, geriausiu atveju jei buvo dviejų rūšių – puodelyje
>>> arba ant pagaliuko. Kartais šokolado arba uogų spalvos (arba
>>> pusiau). Kai kuriuose miestuose – o, Dieve! – ledai buvo tik
>>> „Tomatų“. Dėl pyragaičių „Bulvė“ ir torto“Pliauska“ buvo spūstys,
>>> o lipdė juos iš likusių konvejeryje biskvito trupinių, sumaišytų
>>> su margarinu ir kondensuotu pienu.
>>>
>>> Ingredientai, pastebėkite, ant pakuočių nebuvo nurodomi. Ir visas
>>> šis šlamštas buvo pasiutusiai brangus to meto kainomis.
>>> Technikumo dėstytojo atlyginimas siekė 120 rub., o kilogramas
>>> sviesto 3,40 rub., aukščiausios rūšies dešra – taip pat 3.40
>>> rub., ir saldainiai šokolado glazūra „Pilot“, „Audronaša“ 3,40
>>> rub. Šokoladiniai saldainiai kainavo iki 15 rublių už kilogramą
>>> ir pasirodydavo porą kartų į metus. Šalyje buvo trys kainų
>>> juostos ir specialūs koeficientai kiekvienai produktų rūšiai:
>>> grubiai kalbant, kuo giliau į mišką, tuo kainos buvo aukštesnės,
>>> o produktų mažiau.
>>>
>>> Taip, kad, apie GOST’us ir kokybę netarškėkite. Ir apie
>>> stalininius-chruščiovinius laikus taip pat netarškėkite. Pirma,
>>> aš rašau apie 70-80-uosius. Antra, prie Stalino su Chruščiovu,
>>> „Knygos apie skanų ir sveiką maistą“ laikais , produktai
>>> parduotuvėse dar buvo, tačiau valgyti juos visiškai nebuvo kam:
>>> visi tie file, sviestas, ikrai, liaudžiai buvo neprieinami.
>>>
>>> To meto pardavėjų liudijimu, sviestas buvo perkamas po 30-50 gr.,
>>> saldainiai – po 100 gr., dešra – daugiausiai 300 gr. Ir ne
>>> kiekvieną dieną. „Sviestuko“ senutės ateidavo po pensijos.
>>> „Pasmaguriauti“… Kai mano mama, eidama stažuotę gastronome,
>>> paklausė kažkokiame susirinkime, kodėl sviesto tik po 30 gr.
>>> imama, jai atsakė: „Labai aktualus klausimas, drauge stažuotoja!
>>> Mūsų žmonės nori kasdien valgyti šviežią produkciją, todėl
>>> kasdien ateina į parduotuvę pirkti naujos porcijos dešros ir
>>> sviesto“.
>>>
>>> Šalis gyveno pusbadžiu. Tai patvirtino ( http://
>>> kommersant.ru/doc/2249425 ) įžymioji CK KPSS ataskaita, sudaryta
>>> Valstybinės RF planavimo komisijos Centrinio ekonomikos
>>> mokslinio-tyrimo instituto tyrimų pagrindu. Pagal šią ataskaitą,
>>> 75% gyevntojų buvo už skurdo ribos, o prekės TSRS (nuo motociklo
>>> iki cukraus) buvo daug kartų brangesnės nei JAV. Kaip lyginamąja,
>>> taip ir absoliučia išraiška.
>>>
>>> Dabar, žinoma, draugai užgiedos, jog gyveno skurdžiai, bet
>>> draugiškai, kad buvo sveikesni… Na taip, na taip! Pirma,
>>> tarybiniai piliečiai buvo pikti, kaip šunys. Visada pasiruošę
>>> įkąsti, suspaustais žandikauliais. Antra, liaudis buvo labai
>>> ligota. Labai. Mirdavo, tarp kitko nuo žarnyno vėžio, gastrito,
>>> skrandžio opos. Šios ligos buvo vos ne mirtingumo lyderėmis, net
>>> esant tam medicinos lygiui ir nepriežiūrai (na kam tada darė
>>> kolonoskopiją tiesiosios žarnos vėžiui diagnozuoti?).
>>>
>>> Žmonės buvo stambūs, aptekę, su negera oda, baisiais dantimis ir
>>> skystais plaukais. Moterys būdamos 50 metų atrodė senėmis
>>> (atsiminkite savo seneles, kurios vesdavo mus į vaikų darželį)
>>> Padėti truputį pataisydavo pastovus lengvas alkis – žmonės
>>> nepersivalgydavo, kas padėdavo kažkiek išsaugoti
>>> sveikatą.
>>>
>>> Bet juk nostalgijioje paskendę draugai nesiūlo rimtai sugrįžti į
>>> priverstinio gydomojo badavimo šalį?
>>>
>>>
>>>
>>>
>>>
>>> ----Android NewsGroup Reader----
>>> http://usenet.sinaapp.com/
>>
>>