KEdas rašė: > 2013.12.08 20:40, Laimis rašė: >> Iš visų pateikiamų šilumos punktų į klasę gera patenka 349 (iš jų >> renovuoti – 93), vidutinė – 1104, bloga – 2715, labai bloga – 512, >> ypatingai bloga – 119 daugiabučių. >> “ >> >> Sudaugink 7'ą klasę iš ~3600 DNL ir kur tie tavo 80 kWh? > > Ir turime 100kWh, kas yra gerokai mažiau nei prelegento minėti 150kWh. > Vidurkis yra ne 7, o 6-ta klasė. Su spalvom ir klasėm nieko čia nebus. Nebent turi visų namų sąrašo lentelę su klasėmis (o dar geriau su faktiniu metiniu suvartojimu). Vidurkis yra gerokai didesnis. Ir štai kodėl: Štai Nagevičius palyginimui traukia net 148 kWh/m^2 vidutines sąnaudas: > http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/mnagevicius-ar-tikrai-sildymas-helsinkyje-perpus-pigesnis-nei-vilniuje.d?id=61077933 Bet tarkime, kad delfi plius Nagevičius, tai gal ir nevisai rimta (nors į Nagevičiaus pasvarstymus neretai verta atkreipti dėmesį). Tiek, kiek turiu pasidaręs statistiką iš LŠTA suvestinių 2010-2012 m, tai didžiausių klasių (kurios apima virš 70%) vidurkiai: - daug suvartojantys daugiabučiai (55%) — 120-140 kWh/m^2; - labai daug suvartojantys daugiabučiai (22%) — 180-210 kWh/m^2. Na ir atitinkamai LŠTA pateikiami klasių vidurkiai (25 kWh/m^2, 35 kWh/m^2) Kai seniau VE dar skaičiuodavo/pateikdavo miesto vidurkius: > http://www.vilniaus-energija.lt/content/%C5%A1ilumos-suvartojimas-2010-2011-m tai Vilniaus vidurkis 2010/2011 buvo ~117 kWh/m^2. Vienos savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo programoje, matau, referuojama į LŠTA pateikiamus duomenis: „Pagal 2012 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktus duomenis, vidutinis šiluminės energijos sunaudojimas daugiabučiuose namuose, esančiuose kituose šalies miestuose, yra apie 123 kWh/m^2“ BUPA užsakytose atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos analizėje yra tokie duomenys: http://atnaujinkbusta.lt/public/gallery/studijos_dokumentai/Stebesenos_ataskaita_uz_2009.pdf http://www.atnaujinkbusta.lt/public/gallery/studijos_dokumentai/2010StebesenosAtaskaita%2002-01.pdf „Analizuojant pateikiamus 2009 metais modernizuotų daugiabučių namų pagrindinius energetinius rodiklius matome, kad prieš atnaujinimą (modernizaciją) norminiais metais bendras vidutinis šilumos suvartojimas šildymui buvo 147 kWh/m2 per metus“ „Analizuojant pateikiamus 2010 metais modernizuotų daugiabučių namų pagrindinius energetiniius rodiklius matome, kad prieš atnaujinimą (modernizaciją) norminiais metais bendras vidutinis šilumos suvartojimas šildymui buvo 145,7 kWh/m2“ Taigi, net 100 kWh/m^2 (nebekalbant jau apie 80) — nėra joks tipinis (vidutinis) suvartojimas kalbant apie sovietinius ir tipinius. > Bet ne apie tai juk šneka, turime pakankamai baisesnių namų, kad > nesikabinėti prie kablelių. Apie tai. Nes jei tau šviečia, kad 80 kWh/m^2 yra tipinės sąnaudos, tai tau šviečia visiškai neteisingai. 80 kWh/m^2 yra mažai ir vidutiniškai šilumos suvartojančiųjų segmentas; tokių namų tėra, įvairiais duomenimis, ~11-17% > Ar labai reikšmingas tas skirtumas, kad būtų verta rašyti? Viskas reikšminga. Konkrečiu atveju nemaža dalis Vilniaus namų dėl norminių dienolaipsnių skirtumo peršoktų per klasę Alytuje. >> Man užtenka žinoti, kad tavo teiginys — aiškiai neteisingas vien jau >> ant pirštų (praktiškai); pakanka žinoti kiek kas moka >> pažįstamų/aplinkinių rate (o jei dar ir kituose miestuose) ir beveik >> neprašausi su tipinėmis sąnaudomis. > > Informacija iš pažįstamų – rimtas argumentas :) Ironiška tai, kad net ir toks argumentas, kai iš keliolikos-keliasdešimt aplinkinių rato (apšaudžius tipinius/populiariuosius projektus) sąnaudos yra vyraujančiai didesnės (ir gerokai), nei 80 kWh/m^2, tai tiesiog ganėtinai apytiksliai sužinai, kad 80 kWh/m^2 — toli nuo tipinio suvartojimo. Jau vien to pakanka, net neprieinant iki statistikos. > Rimtas mokslas, kur praeina teiginys „turbūt“. Tai LŠTA suskaičiavo. Ir kiekvienais metais tas klases su vidurkiu pateikia. Nuorodą jau siunčiau. „Turbūt“ čia mano, nes nebuvau tikras, kokių metų tai skaičiai. Kad nebūtų jokių „turbūt“: 2009/2010 — didžiausiai klasei (~56%) teko 27 kWh/m^2. 2010/2011 (ir vėlesniais) — didžiausiai klasei (~56%) teko 25 kWh/m^2. Bet, jei tau nepatinka toks jų pateikiamas vidurkis, tai pasiimk jų pateikiamą statistiką (pagal miestus ar visos Lietuvos) ir suvidurkink pateikiamų segmentų namų duomenis. Gausi analogiškus skaičius. > Aiškiai matau Vilniaus daugiabučių skaičius, kas man yra gerokai > aktualiau nei Pabradės bendrabutis. Renovacija aktuali visur. Lietuva nesibaigia Vilniumi, tai iš tavo tyro susirūpinimo renovacijos reikalo eiga, praktika ir problemomis neturėtum apsiriboti tik Vilniumi, o orientuotis bent jau į 5 didžiuosius Lt miestus... O aš aiškiai matau, kad tipinis suvartojimas yra ne toks, koks tau šviečia. Jei tikrai matai Vilniaus skaičius pagal klases (o dar geriau metinį suvartojimą; klasės ganėtinai plačios), o ne spalvas, tai pasiskaičiuok statistiką ir pratęsim. > Bet ir tai ne esmė, nes renovuoti reikia tik tai, ką apsimoka, o ne > viską iš eilės. Kai kuriuos bendrabučio tipo namus reikia tiesiog Renovacija gresia *daugumai* sovietinių daugiabučių. O pagal tavo kliedesį (tipinis suvartojimas — 80 kWh/m^2), tai tikrai apsimoka renovuoti tik mažumą; tuomet dėl masinės renovacijos ir šilumos sutaupymo valstybės (ir savivaldos) mastu apskritai neverta sukti galvos ir reikėtų užsukti jau fasadų dažymo programas... > griauti, jei juose yra daug kompensacijas gaunančių žmonių, nes jie > beviltiški tiek išplanavimo, tiek techninio stovio prasme. >> O pagal tikrąją statistiką ir gaunasi, kad atpirkti tipinio kiauro >> sovietinio daugiabučio renovacines investicijas šiluma gaunasi duokdie >> per 20 metų. >> > > Nematau skaičiavimų, nokautuotojau. Tai primesk, per kiek laiko koks (2000-3000 m^2; kokių 120-160 kWh/m^2) daugiabutis po renovacijos pasiekęs ~60 kWh/m^2 sutaupyta šiluma atpirktų *bent* jau milijoną (nes kainos, kiek paskaitinėjau, jau link 1,5-2 traukia) renovuotojau. Bus pravartu pasiremti ir minėtomis BUPA užsakytomis analizėmis; projekto atsipirkimas įvertinus valstybės paramą: - 2009'aisiais renovuotiesiems: vidurkis — 19,7 metų; iš 20'ies namų 9'ių (45%) atsipirkimo terminas yra virš 20 metų, 4'ių (20%) — 15-20 metų, 4'ių (20%) — 10-15 metų; - 2010'aisiais renovuotiesiems: vidurkis — 13,9 metų; iš 20'ies namų 3'ų (15%) atsipirkimo terminas yra virš 20 metų, 2'ių (10%) — 15-20 metų, 9'ių (45%) — 10-15 metų; Na ir daug paaiškinanti pastraipa: „Taip pat reikia pastebėti, kad palyginus su 2009 m. modernizuotų daugiabučių stebėsenos ataskaitos rezultatais, šių metų ataskaitoje nagrinėtų pastatų modernizavimo ekonominiai rodikliai yra ženkliai geresni. Vidutinis šių metų modernizavimo projektų atsipirkimo laikas siekia 25,26 metų ir yra 25 % mažesnis nei praėjusiais metais (buvo 33,8 metai). Galima išskirti keletą geresnių modernizavimo rezultatų priežasčių. Visų pirma, palyginus su praeitais metais, vidutinė šilumos energijos kaina nagrinėtiems pastatams padidėjo daugiau nei 12 % ir siekė 253,86 Lt/MWh. Šilumos energijos kaina skirtinguose miestuose kito skirtingais tempais, tačiau didėjo visur. Pvz. Vilniaus mieste šilumos kaina padidėjo 25 % nuo 229,9 Lt/MWh iki 287,2 Lt/MWh. Panevėžio mieste kaina padidėjo ženkliai mažiau – 6,6 % nuo 225,6 Lt/MWh iki 240,5 Lt/MWh. Padidėjusi šilumos kaina lėmė geresnius modernizacijos rodiklius. Taip pat pastebimas ir pastatų modernizavimo darbų kainos sumažėjimas. Daugeliu atvejų pastatų bendrijoms iš pasisekė ta prasme, kad jos pradėjo modernizavimo darbus ir organizavo darbų pirkimo konkursus statybos verslo krizės sąlygomis, kai daugybė įmonių ėmėsi darbų siūlydamos mažas kainas“ >> Reali statistika. > > Kur pagrindimas ir pati statistika? Čia ta, kur rodai nerenovuotus namus > ir teigi, kad renovacija nepadeda? Tai, kad ir jau minėtos BUPA užsakytos analizės. Po modernizacijos vidutinis faktinis norminių metų šilumos suvartojimas šildymui (kWh/m^2): - 2009'aisiais penkiaukščiai: 52,7, 134,4, 106,5, 59,46, 67,5, 75,3, 63,3, 70,8, 46,8; vidurkis — ~75 kWh/m^2; - 2009'aisiais devynaukščiai: 94,1, 86,2, 81,9, 89,4; vidurkis — ~88 kWh/m^2; - 2010'aisiais penkiaukščiai: 51,5, 72,8, 73,7, 65,8, 62,3, 59,4, 44,4, 35,3, 53,1, 48,7, 53,7, 54,4; vidurkis — ~56 kWh/m^2; - 2010'aisiais devynaukščiai: 72, 58,7, 43,1, 42, 47,2; vidurkis — ~53 kWh/m^2; Bendras penkiaaukščių vidurkis: ~64 kWh/m^2 Bendras devynaukščių vidurkis: ~68 kWh/m^2 > Kodėl orientuojamasi į tai, iš kur tokios žinios? Negi kas nors draudžia Reikalavimas, tai D klasė. O gal jau ir C (lyg ir nuo 2014'ųjų). O orientuojamasi į tai, kas realiai pasiekiama (ir atsiperka), be to taupant, o ne į naujos statybos namų charakteristikas. Va tau ir praktiškos lubos — B klasė. Be to, iš analizės ir kitų viešų šaltinių aišku, kad praktiškai, modernizuojant daugumoje atvejų pavyksta sutaupyti 40-60% šilumos. Retai kada daugiau, nei 60% ir dažniau apie 40%. > apšiltinti storiau ir sudėti geresnius stiklo paketus? Tai juk iš esmės > sudaro labai mažą renovacijos kainos dalį. Genialu. Tai kodėl neapsišiltinus 50 cm storio vata ir iš karto neperšokus į pasyviųjų klasę su 400k biudžetu ir trijų metų atsipirkimu? Kai pavartysi konkretų projektą su sąmata, tada pamatysi, kas sudaro mažą ir kokią dalį. Tai jau vien vėdinimo sąnaudos (jei be rekuperacijos) yra ~20-35 kWh/m^2. Tai spėk, kas ten per ventiliacija tuose namuose su šiltais kailiniais, kurie suvartoja ~40 kWh/m^2, jei nebuvo modernizuota ventiliacija ir nėra rekuperacijos? Aha, va tokia: „Patalpų oro kokybė ( STR 2.09.02:2005) pagal CO2 lygį skirstoma į keturias kategorijas: - kategorija IDA 1, aukštas oro kokybės lygis – iki 400 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore; - kategorija IDA 2, vidutinis oro kokybės lygis – iki 600 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore; - kategorija IDA 3, pakankamas oro kokybės lygis – iki 800 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore; - kategorija IDA 4, žemas oro kokybės lygis – per 1000 ppm CO2 daugiau negu CO2 koncentracija lauko ore. Jei patalpose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm lygį, patalpoje yra ne tik anglies dvideginio bet ir kitų žmogaus organizmo metabolinių produktų (sieros vandenilio, amoniako, indolo, lakiųjų riebiųjų rūgščių). Tuomet yra laikoma, kad patalpų vėdinimas yra nepakankamas, nes įprastinė CO2 koncentracija gryname ore yra 500-600 ppm. Tiekiant 30 m3/h šviežio oro žmogui turėtų susidaryti CO2 koncentracija iki 1000 ppm, tuo tarpu tiekiant apie 9 m3/h šviežio oro žmogui susidarys 2300 ppm CO2.“ Didlaukio g. 44, Vilnius: „Matome, kad CO2 koncentracija nėra pastovi ir svyruoja nuo 1493 ppm iki 2012 ppm. Vidutinė koncentracija yra 1741 ppm, tai reiškia, kad CO2 kiekis kambaryje bent 1141 ppm viršija CO2 koncentraciją lauke. To pasekoje oro kokybę analizuotame bute galima priskirti prie ketvirtos kategorijos IDA4, kas rodo, jog oro kokybės lygis CO2 koncentracijos atžvilgiu yra žemas. Per didelis CO2 lygį greičiausiai lemia sekantys veiksniai: 1. Po pastato modernizavimo padidėjęs patalpų sandarumas (dėl apšiltinto fasado ir pakeistų langų). 2. Mechaninės vėdinimo sistemos nebuvimas. Iš tiesų, nei viename iš analizuotų investicinių projektų nebuvo numatyta tvarkyti pastato vėdinimo sistemos, o jos tinkamas funkcionavimas yra viena iš esminių komforto užtikrinimo ir gyventojų geros savijautos bei sveikatos būklės sąlygų. Pakeitus senus nesandarius langus naujais, pakankamai hermetiškais langais, pastate esanti natūralaus vėdinimo sistema yra išbalansuojama, nes sutrinka oro pritekėjimas į patalpas. Iš vienos pusės, tai ženkliai sumažina šilumos nuostolius dėl oro infiltracijos į patalpas, tačiau iš kitos pusės prastai vėdinamose patalpose pradeda kauptis drėgmė ir ilgainiui gali pradėti pelyti sienos ir kiti konstrukciniai pastato elementai, susidaryti grybelis. Be to, ore padidėja kenksmingų dujų, tokiu kaip įvairių chemikalų garai, anglies monoksidas ir dioksidas ir pan. “ > >> Aš teigiu, kad *dauguma* išbraukia. Ypač dar, kai projektai >> nuleidžiami nesuinteresuotiems, varguoliams. Mano imtyje (tikrai >> nedaug, gal koks 10) ventiliacijos nėra (ji geriausiu atveju reiškia — >> pravalyti užakusias šachtas). >> > > Ir kaip jie be ventiliacijos praeina higienines normas? Gal rekuperaciją > išmeta, o ne ventiliaciją? Nesuklydai? Žr aukščiau. Paprastai. Atsisako papildomos (mechaninės; ką jau ten rekuperacija) ventiliacijos. Tai ventiliacija tiesiog _nekeičiama_. O dėžutės sandarumas, tai stipriai pagerėja, dar temperatūra pakyla ir po to dažnai tokiuose namuose drėgmės perteklius (pelėsio problemos), dažniau vėdinama pravėrus langus ir prarandama šiluma. Į temą ir lengvi skaitinėliai: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/neigiami-renovacijos-padariniai-namas-tampa-termosu-bacilu-ir-pelesio-veisykla.d?id=58104002 http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/namai/renovacija-be-ventiliacijos-zalinga-436526#.UqUgnJ3cASA (ir kt.) > Ir vėl suklydai. Dažnai renovuotais pažymėti namai tėra pasikeitę stogą > ar langus. Bet kadangi administratoriai nesiteikia patikslinti kas > būtent namui daryta – žymima kaip „renovuotas“. Tai gal ir klasės panašiai (šiknon) suskirstytos? Šiaip jau tau vėl, panašu, visiškai be reikalo kliūna administratoriai, nes šie kvadračiukai kone idealiai sutampa su BETA pateikimu modernizuotų daugiabučių sąrašu: http://www.atnaujinkbusta.lt/index.php/lt/p/atnaujink-busta/atnaujintu-daugiabuciu-namu-sarasas Todėl labiausiai tikėtina, kad įgyvendinta pagal programas, todėl ir skaitosi, bei yra *modernizacija*, tik nepatikslinta/neišskirta kokio lygio. Ir kiek esu skaitęs, net ir tos tik stogo ir langų, šilumos punktų modernizacijos kainuoja po kelis šimtus kLt. Turi tikrai renovuotų (apšiltintų) namų sąrašą? Nepatingėsiu paskaičiuoti vidurkį, jei nepakanka jau minėtos BUPA užsakytos keliasdešimties pastatų analizės. Nors VE didelei daliai iš renovuotųjų sąrašo kažkodėl neteikia šilumos suvartojimo duomenų. > Iš kur atsiras praktika, jei jos niekas nestebės ir nekurs? O kas turi stebėti ir kurti? Dauguma gyventojų, kurie neturi supratimo ir visų pirma intereso renovuotis? :-) Administratoriai? Stebėti jie gali, bet viešinime ir renovacijos programų rengime, skatinime dalyvauti tik tiek, kiek jiems naudinga ar už tai apmokama. Ir be šokdinamų administratorių yra kas stebi, kas skaičiuoja ir programas/projektus bei teisės aktus rengia, kas savo kailiu bando (varganus ir kokybiškus) projektus ir darbų kokybę. >> ten galėtų kasmet šildymui sutaupyti po (200kWh-40kWh) * 60m2 * >>> 0,3Lt/kWh = 2880Lt ir turėti gerą orą bei nerasojančius langus. >>> Manai per 10 metų neatsipirktų? >> >> Jiems ir neturi rūpėti, jei patiems gyventojams nerūpi. Tavo >> skaičiavimai — stačiai naivūs. Neatsipirktų per 10 metų, nes realūs >> investiciniai projektai net tokiems kiauriems namams pritempinėjami >> 15-20'čiai metų. >> > > Galima konkrečiau? Turi teisingesnius nenaivius skaičiavimus? Žr. aukščiau: pasiekiami praktiniai šilumos sutaupymai (40-60%), faktiniai šilumos suvartojimai po modernizacijos (vidurkiai: nuo 60 kWh/m^2), projekto atsipirkimo laikas. Vien tik normalaus/norminio vėdinimo poreikiai siekia 20-35 kWh/m^2, tai net ir su vėdinimo projektu (kurio nėra daugumoje), be rekuperacijos, 40 kWh/m^2 ir „normali ventiliacija“ — tiesiog nedera ir nešviečia... Varčiau ~160 kWh/m^2 suvartojančio namo projektą. Sąmata virš milijono (pigesnis variantas, aišku), kainos ~500 Lt/m^2 eilės, skaičiuojamasis sutaupymas ~90 kWh/m^2 (bet jau akivaizdu, kaip pritempinėjamas) Koks atsipirkimas, jei tai ~1700 m^2 namas ir visą sutaupytą šilumą paskirtų atpirkti kreditą su palūkanomis (ne mažiau, kaip 600-700k)? Tai čia dar su bene brangiausia šilumos kaina (dabar ~330 Lt/MWh). Pasistatys pagaliau biokuro katilinę per kokį penkmetį ir žiū jau 300 Lt/MWh ar dar mažiau. >> Skaičiavimai ir skaičiai ne mano. Tai ganėtinai kiauro (šilumos >> prasme) daugiabučio. Kuo jis šiltesnis, tai ventiliacijos nuostoliai >> tik didėja (ir galiausiai net tampa dominuojantys), nes yra >> būtinosios/projektinės ventiliacijos normos. > > Kažkaip vėl nematau TAVO skaičių. Nebijai, kad jei pateiksi savo > skaičius, tai vėl atsitiks kaip su tais „renovuotais“ Žirmūnų namais? Pateikiau nuorodą. Su konkrečiu skaičiavimo pavyzdžiu. Čiukčia pisatiel? > Savaime suprantama, kad jei namas neturi atitvarų šilumos nuostolių, tai > ventiliacijos nuostoliai tampa dominuojančiais. Bet mes juk kalbame ne > apie pasyvių namų renovaciją, o apie kiaurus daugiabučius šaltomis > sienomis. Pradžiai žr. pateiktą šilumos vadovo nuorodą. Norminei 0,5 karto oro kaitai reikia ~30 kWh/m^2 per metus. Realiai vėdinimo nuostoliai — didesni: http://www.ena.lt/pat_ee_pastatai.htm http://www.tenko.lt/lt/produktai/vedinimas/efektyvusvedinimas/orokaita.html http://www.ep.liu.se/ecp/057/vol8/029/ecp57vol8_029.pdf („Ventilation heat losses can be typically 35-40 kWh/m2-year“) > Per kur tas oras į butus su sandariais langais ir statybos projekte > NENUMATYTA kitokia ventiliacija patenka? Atkreipk dėmesį, kad retas po > 1960 metų statytas namas turi pritekančio oro kanalus, tik ištraukimą. > Jau projektuojant buvo vertinama, kad langai sandarūs NEBUS. > Pabandyk paskaičiuoti koks turi būti oro padavimo greitis, kad per > likusius plyšelius patektų reikiamas oro kiekis. Būtinai parašyk > pritekėjimo angų matmenis, bus įdomi „praktika“. Jau buvo rašyta, kad infiltracija net ir per kiauras sienas, langų rėmus ir įvairius plyšius yra ženkli. STR'as (STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo galia. Šilumos poreikis šildymui“) ima ~0,2-0,4 oro kaitą per valandą. Net ir plastikiniai langai nėra absoliučiai sandarūs, tuo labiau durys; žmonės vaikšto, darinėja duris, praveria orlaides ar langus. Dar tau buvo rašyta, kad esant vėjuotesnei dienai net ir pasyvūs (itin sandarūs namai, kurie specialiai klijuojami plėvelėmis) ima ir ventiliuojasi gal net kokia 0,4 oro kaita per valandą. O tu čia apie angų matmenis ir oro padavimo greitį. Atsipeikėk. Sovietinė dėžutė net ir su sandariausiais langais yra kiaura veikiausiai ne mažesnei, kaip kokiai 0,2-0,3 oro kaitai per valandą. > Jau sakiau, kad neturiu kaip perskaičiuoti, tad perskaičiuok tu. Bet > konkrečiai, su skaičiais. Gal pagal oro drėgnumą galima paskaičiuoti oro > kaitą? Bent 30 kWh/m^2 metams (šildymo sezonui). > Per tipiškų žirmūninių chruščiovkių sienose esantį putoplastą ir > gelžbetonį patenka oras? Kokiame STR'e tai parašyta? Tau nuostabu sužinoti, kad dujos (oras) yra labai skvarbus? Čia net nekalbama apie sovietinius. STR'o numerį nurodžiau aukščiau. Žinoma, kad patenka. Taip, pakeitus langus ir apšiltinus dėžutės sandarumas pagerėja, dėl ko atitinkamai suprastėja vėdinimas, kuris pagal projektą rėmėsi dėžutės nesandarumu/infiltracija. Ir būtent todėl vėdinimo projektas renovuojant yra svarbus. > >> Nebekalbant jau apie vėjuotesnes dienas; pasyviems sudarius 50Pa oro >> slėgio skirtumą (ką sukelia ~10 m/s vėjas) reikalaujama pasiekti <0,6 >> karto per valandą oro kaitą ir tai pasiekti yra ganėtinai nelengva net >> kruopščiai sandarinant. >> > > Duok info šaltinį, nes labai sunku tuo patikėti. Tai vienas iš pasyvaus namo sertifikavimo momentų. Oro kaita sudarius dP = 50 Pa turi būti ne didesnė, kaip 0,6 karto per valandą. Pirma pasitaikiusi nuoroda: http://www.haus.lt/pasyvus-namas > Pas save ir pjauk. Išpjovęs kvadračiuką stebėsi ne vientisos apšiltintos > sienos, o kvadračiuku sugadintos sienos būseną aplink jį. Tai užkiši gi tą kvadračiuką vata. Svarbu, kad bet kada galėtum prieiti ir pažiūrėti, kas ten darosi. Užtektų pamatyti, kad ten vata šlampa, pelėsis auga ir prisimintum, kaip durninai STR'o projektuotojus...