Menkas čia humoras. Irgi sušukčiau bravo, bet visai dėl kitos
priežasties - bravo dėl to, kad surinktos į vieną vietą komentatorių
mintys dar labiau išryškina tiesą - atgrasi yra Dievo išdavystė,
atstumiantis yra iškunigio paveikslas. Ir nedera jo lyginti su benkartais,
kurie nėra kalti. Geras kunigas gali mesti  kunigystę, bet jis nemeta
Dievo ir nežmeižia Bažnyčios. Tuo tarpu R. Kaušo atvejis visai kitoks.
Tiesą sakant, nesu sutikusi atgrasesnio ir labiau atstumiančio žmogaus.
Egocentrikas, savimyla, silpnavalis, nuolatos verkšlenantis ir ieškantis
užuojautos. Ieškodamas užuojautos, jis spekuliavo net savo motinos
mirtim: garsiai visiems rėkė ir visi turėjo suprasti, kad  dėl to jį
dera užjausti. Tfu... Kritiką prieš save surinko, bet kodėl nutyli tai,
kaip jis kitus terorizuoja, patyriau jo įžeidinėjimus pati, ir vien jo
suktus žodžius paskaičius norisi galvoti, kad visi žmonės yra žvėrys
ir neturi jokio gailestingumo. Ir teisingai pasi sakė, kad Kaušas
myžčioja ant bėgių iš pykčio, jog traukinys nuvažiavo, teisingai
pastebėjo visi komentatoriai, kad gailisi to, ką padarė - čia jau ir
kvailam aišku. Tačiau tas žmogus neturi jokios savigarbos - kitų
blogybių rinkimas ir jų kolekcionavimas jam jau tapo įpročiu. O gal vis
dėlto kunigystės metimas taip nusmukdo žmogų. Brrr. Tu esi visuomenėje
hemorojus, Kaušai. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17293