Papasakosiu senas atsitikimą, įvykusį faraono Ramzio LXII-jo laikais.
Už šio atsitikimo paskojimą jau pakarta 22 000 anekdotų pasakotojų.
Surizikuosiu-gal kokie Suvalkų darželinukai jo negirdėjo, ar pamiršo
arba nenorėjo išgirsti. Nepaklausę protingo Noėjos patarimo- negeisk
artimo obuolių, trys geri draugai-suvalkietis, žemaitis ir aukštaitis
pasiėmė maišą ir pro tvoros angą sulindo į velnio sodą obuoliauti.
Deja, vos pradėjus raškyti pasirodė baisiausiai perpykęs nelabasis,
stvėrė draugus už čiuprynos , sukišo į tą patį maišą, dar tvirtai
užrišo ir išlupęs tvoros kuolą gerai juos aptalžė.  Po to velnias 
nusitempė juos per kalnus ir kalnelius, per akmenuotus raistus ir pelkes,
per krūmus ir kelmus tiesutėliai į Peklą. Pakelyje pavargo, atsisėdo
ant kelmelio, užtraukė pypkę ir gerokai padūmojęs, nutarė paleisti
nabagus. Vos atrišus maišą nedidukas aukštaitis iššovė kaip kulka ir
net neatsigreždamas dingo dulkių debesyje. Iš maišo stenėdamas ir
dejuodamas vos ne vos išsirangė diktasis suvalkietis ir atsistojo
greta.-"O, ko tu, dički, ko nebėgi, gal mažai gavai?"-paklausė
velnias.-" Laukiu maišo"- atsakė suvalkas.-" Kodėl nelendi lauk?"-
paklausė žemaičio. -" kas įkišo, tas tegul ir ištrauk". Nuo to laiko
aukštaičio, suvalkiečio ir žemaičio draugystė atvėso.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17293