grįžk, Rolandai, į savo tėvų žemę. Pripratai Kaune būti dėmesio
centre: įlipi į sakyklą - į tave žvelgia  šimtai akių, nueini prie
altoriaus - vėl šimtai lenkiasi kaip prieš Dievą, močiutės bučiuoja
rankas,  mergelės  kaišo gėlėmis. Čia ir tvirtos moralės žmogus
neatsilaikytų, o ką ten kalbėti apie savimylą. O ką dabar turi
Amerikos dykumose. Niekam nereikalingas, nežinomas, visų atstumtas ir
niekinamas, be garbės ir šlovės.Staugi iš nevilties kaip šakalas.Esi
kvailas kaip bato aulas. Krauniesi kapitalą liedamas purvą ant šventų
dalykų. Tik ar nebijai Dievo bausmės. O jeigu nėra Dievo, tai su kuo
kovoji? Nematai, kaip iš tavęs tyčiojasi ir tavim naudojasi mūsų
tautos priešai... Grįžk, Rolandai, kol dar nevėlu. Čia yra susikūrusi
šoumenų partija. Išrinksime tave į seimą ir galėsi juokinti ne tik
šatenus, bet dar platesnę auditoriją...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17293