Saliamutė nieko negąsdino, ir kojytėmis, kaip tai daro isterikuojantys miesto lepūnėliai, netrypė- ji garsiu kaimo vaiko riksmu tik išliejo visą savo skausmą... Jei ji daugiau ir neverkė, tai, kaip ir pridera tikrai suvalkietei, Saliamutė tai padarė tik pati taip nusprendusi ir dar truputį pašniurkštusi, kad tik nenukentėtų jos savigarba... Vėliau Saliamutė emigravo į Klaipėdą... nežinau, kaip jai sekėsi suvalkietiškas ambicijas derinti su bukagalvišku žemaičių užsispyrimu... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17293