Prisimenu, kai buvau maža, kartą pas mus atvažiavo iš kaimo mano teta su maža mergyte Saliamute... Teta išėjo pasivaikščioti po Marjampolę... Likusi be mamos Saliamutė daugiau kaip valandą garsiai verkė - niekas jos negalėjo nuraminti... Pagaliau, kai pavargusi nuo verksmo, mergaitė nutilo ir mano mama už tai ją pagyrė, Saliamutė iš po kaktos peržvelgė mus visus, sunkiai atsiduso ir pasakė: -pasilsėsiu... ir vėl rėksiu... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17293