po šiuo straipsniu iš pradžių norėjau parašyti maždaug "kalbančius viešoje vietoje reikėtų ir šaudyti vietoje", na, gal kiek švelniau - kad LT galėtų pirmoji priimti "nekalbėjimo" įstatymą, kaip su alaus gėrimu gatvėje tiesiai iš buteliuko - bauda. Buvau net kažką panašaus parašęs, bet iškart neišsiunčiau, iš tingėjimo tikriausiai. Kitą dieną žiūriu, ką ten prirašiau, ir net nesmagu darosi - nejaugi taip žiauriai susitraukė mano tolerancijos ribos, iki tokio va . taškelio. Ėmiau taisyti žodžius sakinius mintis, kol viskas apsivertė priešingai. O jūs ir patikėjot. Ir aš patikėjau. Tai štai, tegul visi kalba gatvėse su kuo nori, net su dievais, dvasiškai ir žodiškai, tegul bučiuojasi ir mylisi, čiauškia ir medituoja, šoka ir dainuoja, miauksi ir burkuoja, etc etc etc. O zirzaliai jau ir taip varo į kapines - pyktis, sako, gerokai patrumpina gyvenimą, ne tik grožiui kenkia. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17294