Noe, aš jau seniai perkandau visus jūsų liturginius выкрунтас'us - suspėsiu ir ant kelių, ir dar kitaip. Man ir be žeminimosi Nežinojimo (pgl tave - Dievo) didybė pagarbą kelia. Kad ir CERNe vykstantis eksperimentas - kas bus, jei Higso bozonas, kurį, tavo žiniai, vadina Dievo dalele (kodėl?), nebus atrastas, o kas bus, jei jis bus pagautas? Gali įsivaizduoti, kokia mokslo koncentracija ten pasiekta? Ne prieš Dievą koncentracija, bet į Dievą, į Žinojimo praplėtimą. 40 milijonų nuotraukų per sekundę CERNO fotikas daro! O tu - ant kelių! O kodėl, leisk paklausti, atsiklaupti, o ne atsigulti ir kojas į viršų "žvake" neiškelti? Juk taip labiau nusižeminsi ir, be to, labiau aplinkinių dėmesį atkreipsi? O jei tu būtum viena ir tau Dievas paskambintų, ką tu Jam sakytum? "Perskambink, kai būsiu viešumoje", t.y. kad visi matytų, kaip su Juo kalbiesi? Vis tiek dar turėsi visiems aiškinti, kad su Dievu kalbiesi. Trumpai sakant, tau svarbus demonstravimas, kad pasijustum saugi. Saugumo jausmas yra pamatinis, 99 procentai autobuso stotelėse laukiančių ima impulsyviai vaizduoti, kad kalba telefonu, kai tik nesaugiai pasijunta. Ir teisingai daro, lygiai taip pat, kaip ir puolantys ant kelių. Dažnai padeda - nesvarbu, kas ką pagalvos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17294