na baik jau, Noe. Aš jau seniai su Dievu geruose santykiuose, su Juo
susiduriu kasdien po keliolika kartų, nuolatos prašau Jo nesakysiu Ko, o
tu man siūlai laukti mirties, nedidelių sužeidimų ar kitokios
tragiškos/komiškos progos. Žo, kasdien pilna progų su Juo susidurti,
Juo stebėtis, gėrėtis ir prašyti pagalbos stovint, sėdint, gulint -
kokia poza priimtiniausia - etc.. Aš kuo ramiausiai pripažįstu nes
žinau, kad pasaga neša laimę, kad pamiršus ką nors ir sugrįžus
reikia į veidrodį pasižiūrėti etc. etc.  Ir dar k. sakau - tai tu
painioji tikėjimą su žinojimu, tai du vos vos besiliečiantys indai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17294