Parašyta labai taikliai, bet visiškai pro šalį. Taip mąstatnt, reikėtų pradėti piktintis bent kiek išsiskiriančia apranga, šukuosena, papuošalais, aksesuarais ir t.t. Bukagalviškas lygybės principas pirmyn - kaip tu drįsti dėvėti Prada, kai aš perku Humanoje? Juk net lakų nagas ar kvepalai - jau yra kalba. "Mobiliakai" tik labai maža "demonstravimosi" sudėtinė dalis. Juk vien tai tai, kad dėviu vestuvinį žiedą aš jau "plepys" - visi žino apie mano šeimyninę padėtį. O jei dar iš pirkinio maišo kyšo "Lego" dežutė - aha, jis turi mažametį sūnų. Ir taip be galo be krašto - mes "plirpiame" apie save pasauliui kiekvieną akimirką. Tai koks skirtumas, darome tai garsiai ar tyliai? O išeinant iš namų trumpas žvilgsnis į save veidrodyje - argi tai ne pasirengimas "viešam išsipasakojimui"? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17294