Aš tuos dalykus panašiai matau, tik žiūriu iš kito kampo. Sutinku, kad demokratija – masių išrinkta valdžia, o masės yra tamsios, jomis lengva manipuliuoti. Bet matau ir kitą dalyką: išrinktieji paprastai neatvyksta iš kitos planetos, jie yra nūsų kaimynai, mūsų bendradarbiai, mūsų giminaičiai, taigi tokie pat kaip mes. Jeigu mums nieko nereiškia lobti kito žmogaus sąskaita, jeigu mes papirkinėjam kitus, pardavinėjam save kasdieną, tai kodėl tikimės, kad tas mūsų deleguotasis turėtų būti kitoks? Kokia išeitis? Nežinau. Gal jos ir nėra? Gal tokia Dievo valia? Šiandien per pietų pertrauką buvau turguje. Nieko aš ten nepirkau, tiesiog pasivalkiojau, ir tiek. Bet žinių parsinešiau. Prekiautojai taip garsiai diskutuoja lito, euro, ekonominės situacijos ir kt. panašiais klausimais, kad negali negirdėti. Atrodo jie juokingai, nes kalba laikraščių atkarpomis, bet su tokia aistra, su tokiu įsitikinimu, beveik su triūba gerklėje. Todėl eisiu į namus, griebsiu į rankas mezginį ar knygą ir galvosiu, kaip patobulinti save, kad neprisidėčiau prie tos burnojančios minios. O juk būna, kad ima ir įtraukia. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16612