Jau kelios dienos kaip šiaurės Lietuvos žemčiūge- Molėtuose, sodybos pakraščiais virš aptirpusių kalvelių kabo čiūrendami vyturiai. Oras, prisisotinęs tirpstančio sniego kvapu- tyresnis už deguonį. Bitės nedrąsiai iš landų kaišioja snapus, bet tik viena kita drąsuolė išskrenda apsidairyti ir nulekia link miškelio. Gal ieškoti žiedadulkių šlaito užuovėjos saulėkaitoje. Reiktų nuklampoti ir man iš paskos- patikrinti ką veikia žibutės, jei miega- pažadinti:- pavasaris unt nuosis, ja kas nežinuot. Skubu baigti genėti medelius, uogakrūmius- geriau mažiau vaisių, uogų, bet didesnių, gražesnių. Grįžtelėjęs matau Murzių išdidžiai pareinantį iš kaimynės per nelūžtantį ledą. Miauktelėjau, Murzius ryžtingai pasuko ledu mano pusėn. Minutę glaustėsi prie kojų, tačiau prisiminęs keptą viščiuką, patraukė namo. Oho-nustebau užvertęs galvą- dabesys jau pavasariniai, kamuoliniai, nors pakraščiais dar matosi nupezę-žiemos. Jau ir diena gerokai pailgėjusi, ir durnam matosi. Anksčiau švinta, vėliau sutemsta. Vakarai dar ilgi- pakankamai laiko po internetą pamėklinėti, aplankyti draugus Šatėnuose, pažiūrėti kas naujo, ką Miestė kepa, kaip Li nesustodamas čiauška. Gaila Ežero- nusiplojo iš antro aukšto. Visai neima juokas. Pats nukritau stovėdamas ant žemės ir maniau, kad galiu daugiau vaikščioti.Ačiū Dievui. Nuskilo. Nežinai. žmogau, ne tik kas tavęs laukia ateityje, nežinai kas nutiks po minutės. Naktys sodyboje ramios- dar lakštingalos netraukia naktimis vestuvinių giesmių, gaidžiai gerklę laido tvarte-nesigirdi. Tik stirnos naktimis apie 3 val.užsuka į sodybą. Pipas pakelia didžiausią skandalą. Pažadintas išleidžiu jį laukan, stirna sustingsta kaip skulptūra,atrodo, kad net nekvėpuoja. Pipas nesusigaudydamas dairosi į visas puses, porą kartų amteli ir grįžta namo.Galima ramiai miegoti toliau iki kol langai iš juodų taps balti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16612