aš tai, cėciau, manau, kad ji kiaulė. dygliakiaulė. po palmę ji tikriausiai pažinojo seniai ir norėjo tą jauną gražų kunigėlį sau pavilioti, bet kad tas nė į jos pusę nežiūrėjo, tai įžeidė ją visam gyvenimui ir nusipelnė amžino keršto, nenaudėlis. dabar tegu žino, kaip į jaunesnes žvalgytis. Noė jam buvo dievo skirta, o jis... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16612