dar turiningiau užbaigėm tą dieną.  Nutempiau drauges į savo
mėgstamą kinoteatrą Pasaką (dėkui pž už reklamą). Bandžiau
įpiršti jas pažiūrėti Izraelio filmą "Policininkas", pastatytą arabo
palestiniečio. Apie terorizmą ir jo filosofiją. Bet į jį pavėlavom.
Mano draugių džiaugsmui patekom į prancūzų filmą su ketrin Denev -
"Mylimieji' . Pasiėmėm kapučino kavos iš automato ir patogiai
įsitaisėm foteliuose. Nu keistas filmas, nors tu ką... Man trūksta
aiškintojo. Tarsi lengvabūdiškas filmas apie lengvabūdiškas modernias
meiles, bet kažkaip visai nemoderniai supurto. Lyg ir ne miuziklas, bet
tik dainos paaiškina kokia iš tikrųjų  vyksta drama po tuo
lengvabūdiškumu ir ideologijos suformuotom tolerancijom. Kaip ir
kiekviena drama, prasideda nuo smulkmenos - neturtinga, bet graži mergina
(1968 m) nušvilpia parduotuvėj batelius, nes labai jų geidžia. Gatvėje
neiškenčia jų nepasimatavusi. Ima staipytis prieš vitriną. Pro šalį
einantis vyriškis pamano, kad ji gatvės mergina, pasiūlo kainą. Ta iš
pradžių nesuvokia ko iš jos norima, todėl vyriškis kelia kainą tol,
kol jai dašunta, kad ją palaikė prostitute. Vėliau ji tuom didžiuojasi
ir visiems pasakoja, kad prostitucija atvedė jai meilę. Nes tas vyriškis
duoda jos adresą savo draugui, gydytojui emigrantui iš Čekoslovakijos.
Tas sovietinis žmogus įsimyli prancūzaitę ir atsiveža ją į gimtinę
per pačius disidentinius 1968 m. įvykius... toliai gal nepaskosiu, nes
beveik neįmanoma. Jei kas pažiūrėtumėte, tada ggal būtų gera tema
diskusijai, nes verta pažiūrėti.. Beje, Pasakoje kažkuriom dienom
rodomi filmai už dyką, nes juos subsidijuoja Ispanų ir dar kelios
ambasados. 

Tai meninis filmas. Žiūrint per tv jis prarastų visą savo žavesį ir
intymumą.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19311