prisipazinsiu, jusu istarmes palieka man savotiska intelektualinio nerimo
jausma. viena vertus, kalbate taip lyg gyventumete tarytum kokioje odisejos
kiauliu saloje, kur zmogus susiliejes su pasuliu ir uzsimirses
nebereflektuoja nei saves nei aplinkos - kiauliska palaima; ti pavadinta
dievumi kristumi; is kitos puses visas juodas nuojautas, kurios -zybtelejus
protelui - visgi iskyla; suvedate i viena veiksny - ydiska masoniska
klasta; ir randate ju net menkiausiose smuklmenose ; taip viskas susiveda
iki kuolio - tarsi kokio svyturio ukanotoje musu padangeje. man gi jis viso
labo konjunkturiskas smikis

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19311