Laikykis , mieste, " ne padaj duchom", prisimink, kad mes visi zinom ir
buvom sitoje situacijoje. Tik as, - trisdesimt dvieju metu! Maniau , is
proto issikraustysiu...Metus laiko saule buvo apniukusi, gyvenimas
nemielas. Visi isbandymai zmogui siunciami del jo stiprybes. Pakelk akis,
ziurek i kleva. ( o pieniu tiek daug del to, kad lyja rugstus lietus. Aha,
aha, -nieko gero.)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19700