Apie šunis aš irgi išmąsčiau panašiai kaip Noė čia įkėlė
kažkieno nuomonę. Ne iš lubų mąsčiau, o stebėdama savo šuniuką.
Tiesiog, matyt, jie labai gerai jaučia žmogaus emocijas, ir kai emocija
bloga, šuo rodo nuolankumą, gal iš patirties, o gal iš instinkto
žinodamas, kad būtent tokia taktika suveikia nebūti nuskriaustam to
didelio padaro. Kaltė ir gėda? Ne, tik siekis prisitaikyti, kad
išgyventų. Prisirišimas? Galbūt. Prie to, kuris jį šeria, prižiūri,
t.y. suteikia saugumą. Na, tuo tai tikrai šunys panašūs į žmones :)
Nes ar daug mylite tų, kurie su jumis elgiasi blogai arba abejingai?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19700