Na, čia toks savotiškas viražas, kalvinistiška saviapgaulė -
"nuodėmė tai, ko jau nebegalima ištaisyti". Dėl to atvejo (apie
abortą) aš kunigo nesmerkiu, galų gale nežinau, kaip ten viskas iš
tikrųjų buvo. Ne mano reikalas, tegu gyvena, kaip pasirinko. Bet tegu
nedergia tikėjimo. Tegu nesityčioja iš tikinčiųjų. Dar aš tau visą
laiką norėjau priminti, ups, Pauliaus žodžius: "mes kaunamės ne su
kūnu ir krauju, o su sostais, galybėmis, kunigaikštystėmis" - tai
reiškia, kad mūsų "atsiskyrimo", kaip tu sakai, priežastis yra ne
kūnas, o dvasia, žinoma, piktoji. Pasiskaityk Rom 8.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19700