bla bla bla "kreditorius skolininkui net nepranese, kad yra skola" bla bla bla. Kokiam pasaulyje gyvenam? Yra du verslininkai, vienas kitam israso saskaita (kad ir su atidetu mokejimu), saskaita neapmokama, skola atiduodama skolu isieskotojams, kurie tuo gali geriau pasirupint, nei imone, pvz siuvanti batus. Kodel as, budamas batu siuveju, turiu prievole samdyti zmogu, kuris skolininkams pranesinetu apie skolas? Arba kodel as pats, vietoj batu siuvimo, turiu tuo uzsiimti? Netruksta logikos? "IksEr" parašė naujienų news:ilq83u$6a9$1@trimpas.omnitel.net... Skola su delspinigiais bet kokiu atveju privalu sumoketi. Skola siuo atveju kyla is konkrecios ukines opracijos - parduota preke, israsyta saskaita faktura. Moketi privaloma, isieskoti skola dar nera pagrindo. Duodama i teisma, gaunama teismo nutartis, kad tikrai ukio subjektas A yra skolingas ukio subjektui B. Ukio subjektas B su teismo nutartimi eina pas antstoli. Anstolis uzveda vykdomaji byla, ir eina ieskoti subjekto A turto, kad subjekto B naudai isieskotu pagal teismo nutarti priteistus pinigus. Lygtais sitaip Lietuvoj veikia skolu oficialus "susigrazinimas". Jei subjektas B tingi/neturi kompetencijos eiti siuo teisiniu keliu, jis samdo skolu isieskojimo bendrove, kuri visa tai padaro uz ji ir pasiima uz tai procenta. Na, o pakeliui jau galimas platus spektras ivairiu tarpiniu situaciju... Gi skolu isieskotojai pagrindine duona valgo is to, kad subjetui A piktai pagrasinus teismais, paprastai jis issigasta ir sukrapsto ne tik pinigus uz skola, bet pakeliui dar ir susimoka skolu isieskojimo piktai atrodantiems berniukams... Ka kreditorius susitare su skolu isieskojimo bendrove - ne skolininka kasantis reikalas, jis jokiu santykiu su skolu isieskojimo bendrove neturi. Kol kas priverstinio pobudzio santykius su skolininkais Lietuvoje turi tik antstoliai, arba as kazko nezinau... Taip, galima teigti, kad kreditorius, kreipdamasis i skolu isieskojimo bendrove, patiria papildomas su skola susijusias islaidas, bet ju butinuma dar reikia pagristi/irodyti (t.y., kad buvo isbandyti visi kiti budai isspresti ginca graziuoju ir "nemokamai")... Pvz, Renooko atveju butu idomu pamatyti teismo sprendimo (priteisti skolu isieskojimo imones islaidas) motyvus, kai kreditorius skolininkui net nepranese, kad yra skola, ir kad galbut ja galima susimoketi graziuoju, o is karto nubego pas trecia sali. Kad skola su delspinigiais priteistu - ne kiek neabejoju. Tik velgi, idomu, kokiu pagrindu (ir kokia) teismas imtu nagrineti byla, jei skola su delspinigiais jau butu sumoketa iki prasidedant teisminiam procesui. "Nitro" <nitro_nereikia_@centras.lt> wrote in message news:ilq53i$t9$1@trimpas.omnitel.net... > Tai palauk palauk - jei teismas priteisia, tai moket privalai, o jei > nepriteisia - neprivalai? Taip nebuna :) > > "IksEr" parašė naujienų news:ilni7b$mug$1@trimpas.omnitel.net... > > Jei neklystu, prievole skolininkui padengti su skolos isieskojimu > "nukentejusios" puses patirtas papildomas islaidas gali atsirasti tik po > teismo sprendimo. Iki tol yra tik skola ir delspinigiai. Skolu > isieskotojai, > skirtingai nuo antstoliu, yra ne skolu ismusinetojai, o tik teisiniai > konsultantai, atstovaujantys "nukentejusios" puses interesus uz tam tikra > atlygi. > > Jei skolininkas skola sumoka graziuoju iki padavimo i teisma, kokiu > pagrindu > tada teismas gali pripaisyti skolininkui kazka papildomo?