Monsanto kol kas didžiausias GMO pardavėjas, turintis didžiausią 
asortimentą. Pagrindinės jo veislės - turinčios atsparumo herbicidui 
"roundup" (glifozatas) geną, o kitos turi natūralaus bakterinio 
insekticido geną.

Glifozatas inaktyvuoja vieną fermentą, dalyvaujantį augalams ir kai 
kuriems mikroorganizmams svarbiame biocheminiame kelyje. Aptiktos 
bakterijos, turinčios tą fermentą atsparų glifozatui ir jo genas 
perkeltas į kultūrinius augalus. Kadangi tokie augalai tampa atsparūs 
glifozatui, jo galima pilti, aišku, ir didesnes dozes. Tik tiek, kad tas 
glifozatas, jau daugiau kaip prieš pusę šimtmečio sukurtas to paties 
Monsanto, laikomas labai mažai kenksmingu lyginant su kitais herbicidais 
ir jau seniai labai plačiai naudojamas - mieste pripila kad išnaikintų 
kur nors žolę, JAV ir kitur iš lėktuvų pilamas ant sunkiai pasiekiamų 
kanapių plantacijų, o fermeriai, pastebėję, kad jis skatina grūdų 
nokimą, pila jį ant javų prieš derliaus nuėmimą. Kai auginami neatsparūs 
glifozatui augalai, pilami įvairūs kiti herbicidai, bandomos jų dozės ir 
kombinacijos. Jeigu bus įrodyta kad tas glifozatas naudojamomis dozėmis 
iš tikrųjų daro apčiuopiamos žalos, tai tegu jį uždraudžia ar griežčiau 
riboja jo naudojimą - čia chemikalų kenksmingumo problema, o ne GMO.

Kiti sukurti augalai turi iš bakterijos išskirtą geną, kuris koduoja 
baltymą kenksmingą tam tikrai vabzdžių grupei. Dėl to nebereikia naudoti 
cheminių insekticidų. Be to, kadangi insekticidas yra pačiame augale ir 
tam tikruose jo organuose (pvz., lapuose), žūva tik tie vabzdžiai, kurie 
ėda tą augalą, o pilami cheminiai insekticidai patenka į dirvožemį, 
vandens telkinius ir pan., taip darydami sisteminę žalą. Kad tas 
baltymas būtų žalingas kam nors išskyrus vabzdžius - nepastebėta, be to 
jis daugiausia naudojamas techninės paskirties (medvilnė) arba 
pašariniams augalams. Priedo, šie baltymai sintetinami tik lapuose ir 
stiebuose, o ne vaisiuose ir sėklose.

Kaip matome iš Lino pateiktos nuorodos į meta-review "Yield gains and 
pesticide reductions are larger for insect-resistant crops than for 
herbicide-tolerant crops" - o tai natūraliai priklauso nuo konkrečių GMO 
technologijų, kadangi ant vabzdžiams atsparių GMO nebereikia pilti 
chemikalų. Kažką panašaus herbicidų atveju padaryti yra sunkiau, pvz GMO 
augalo šaknys galėtų sintetinti kažkokį į dirvą išskiriamą komponentą, 
kenkiantį kitiems augalams, bet patys jiems būtų atsparūs.


2016-10-27 13:32, Audrys rašė:
> teoriskai variantu ka gali duot gmo yra visokiu.
> jei augalas tampa neidomus pest'ui - tai cia suprantu turi omeny, kad
> keknkejui-gyvunui nevalgomas - klausimas ar jis dar bus idomus ir tau
> kaip valgytojui.
>
> siam momentui labiausiai paplites ir diskutuojamas yra monsanto su savo
> seklom atspariom herbicidui, kurio kitaip tektu pilt saikingiau, nes
> nusibaigs ir pati kultura
>
>
>
> "MRT"  wrote in message news:nusjb1$vjd$1@trimpas.omnitel.net...
>
>> tyrimas ar straipsniu apzvalga?
>> komerciskai naudojamu gmo ar laboratoriniu pavyzdziu?
>
>
> tipo buitiskai pagalvot, kad gmo augalas maciau idomus kazkokiam
> pest'ui ir del to pesticido poreikis sumazeja butu loxatronas?
>
>