Man regis visais laikais buvo kazkokios tautos/bendruomenes, kaip jas
bepavadintumeme. Is pradziu kiemo, kaimo, veliau - miestu, apskriciu, dar 
veliau isaugusiu i valstybes ir sajungas, ir apemusiu visa zemes rutuli. 
Kitaip tariant - amziams begant poreikis bendru interesu gynimui islieka 
(teritorija, kalba, paprociai), tik valdzios formos keiciasi (ta pati 
kuoka>monarchija>kulturine savigyna? pagal Alvidon), ir keiciasi galios 
augimo kryptimi (kapitalas persiskirstydamas konsoliduojasi).

tad nepainiokime valdzios poziurio i valstybe ir tautos/bendruomenes 
identiteto. nors jie ir itakoja vienas kita, bet tai nera tas pats.

PS valstybingumo istorija isties idomi, pvz pirmieji baltieji australai yra 
britu nusikalteliai, isvezti uz juru mariu.

PPS Bet_kas: ''Nuo vaduku gal ir mazai skirias, o nuo gyventoju daugumos?''

Europos Sajungoje jau ir valstybes gyventoju dauguma mazai ka reiskia, mat 
valstybe transformuojama.

"Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message
> Labai graziai iliustruoja ir musu su abc pasikoliojimai.
> Is filosofinio tasko - prasme ir tikslas yra nonsensai
> (tam tikros doktrinos ribose aisku). Bet is praktines
> - jau visai kitaip. Kol valstybes "embrionas" neigyja
> masems patrauklaus ipakavimo (prasmes ir tikslu) -
> taip ir lieka embrionu. Paskutiniais desimtmeciais
> musu (Europinej) kulturinej zonoj vyrauja nuomone
> jog valstybe - tautos saviraiskos bei savigynos priemone
> bei garantas. Apie pusantro tukstantmecio iki tol vyravo
> monarchistinis poziuris i valstybe, dar iki tol - "kieno
> kuoka ilgesne".
> Galima bandyti prognozuoti (atsizvelgiant, kad prognozes
> tokioj sferoj nu jau ypac slidus reikalas), jog itin sekmingas
> paskutiniu desimtmeciu projektas "USA" daro patraukliu
> varianta "valstybe - kulturiskai artimu zmoniu bendrija", t.y.
> lygiai tas pats kaip ir tautinej, tik vietoj tautinio bendrumo
> imamas kulturinis. ES is esmes yra sekimas USA projektu.
> Aisku niekaip negalima pamirst, kad ES yra WWI bei WWII
> pasekme (nu labai jau neapsimoka rengti tokias skerdynes).