Perėjos dažnai būna peršviestos, nėra jokio „kryptingumo“ standarto, 
todėl neišlaikomas gatvių apšvietimo standarte numatytas principas, kad 
gretimos zonos NEgali skirtis daugiau nei per vieną apšviestumo klasę, 
nes gaunasi per didelis kontrastas. Pasekmė – pėsčiųjų perėjos ženklų 
geltoni fonai matomi geriau nei gatve einantys pėstieji, už perėjos 
vairuotojas kurį laiką nemato nieko, kol akys prisitaiko. Neapšviestų 
perėjų vairuotojai nebelaiko perėjomis.


2016.02.09 23:28, VaidotasN rašė:
> Galima plačiau dėl kryptinio apšvietimo kenksmingumo..
>
>
> On 2016.02.09 20:32, KEdas wrote:
>> Ir kokia nauda iš to kad matai tai, kas nebepadeda priimti sprendimų?
>> Netgi veikia priešingai, nes susidaro įspūdis, kad į tolį matai geriau,
>> todėl esi linkęs padidinti greitį.
>> Čia panašiai kaip pėsčiųjų perėjų papildomas apšvietimas, kuris
>> vairuotojams atrodo naudingas, o statistiškai – kenksmingas.
>>
>> 2016.02.09 17:28, Laimis rašė:
>>> Invertuota panda rašė:
>>>> On Tue, 9 Feb 2016 13:58:20 +0100, Laimis <wiela@centras.lt> wrote:
>>>>> Net ir 60-70 km/h važiuojant papildomi keliolika-keliasdešimt metrų
>>>>> matomumo yra aiškus rezervas lemiamam manevrui net su vidutine
>>>>> reakcija.
>>>>
>>>> Iš kur ištraukei, kad tie keli metrai sumuojasi?
>>>
>>> Čia tu ištraukei, kad aš juos sumuoju. Kelkraštį matai; papildomai
>>> bent keliolika metrų geriau (ar apskritai) apšviesto kelkraščio.
>>>
>>
>