Apeme nostalgija. Kazkaip is smalsumo nubegau paziuret, kas ten per rankas
uzlauzus slyva tavo nurodyta, ogi, pasirodo, mudu su varna musames, akis
vienas kitam draskom ir uz kaltunu tasomes. Visai kaip siandien man darbe.
Atrodo, apsisuko ratas, pasikeite ziurovai, muzika ir socialine santvarka,
o peili suvaryt kam nors i sirdi norisi ne kiek ne maziau negu pries pora
metu. Man turbut ausyse jau zydi blogio geles (pagal Bodlera). Reiktu
kazkaip ismokt skaiciuot iki desimt. Ar kokiu japonisku pratimu. Kad
nesinoretu nudet kas antro sutikto. Pries savaite buvau apsaukta Hitleriu,
nes nepatiko modernioji opera "Lulu" (tipo tik Hitleris galetu buti sitoks
modernizmo priesas). Nu, muzika klaiki. Bet libretas geras. Zusta vos ne
visi herojai. Tiek to, eisiu paklausysiu ko nors sirdingo, gal atlegs
inirsis. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16882