Tema: Geriau jau su zombiais maukti ruginukę. gal taip būtų geriau
Autorius: mie
Data: 2009-07-11 12:32:27

siulyciau lengvesni poziuri i dantis ar ju nebuvima. ar i kurybine
betvarke. imkim pavyzdi is senoves, nes senove yra musu visu mokytoja. stai
italo Petraus Gonzaleso, prancuzu karaliaus dvariskio seima. seimos galva
Petrus Gonzales ir visi jo vaikai - tikras keistuoliu bukietas - buvo
gauruoti. visi visuteliai apauge plaukais, kam neaisku. tai dabar jau
zinomos genetines ligos pozymis. anuomet, viduramziais, atsiradus pirmajai
spaudai, paplito leidiniai su paveiksleliais, vaizduojanciais setona
keisciausiu baisuoklisku zveriu pavidalu.prietaringiems zmones, kuriu
anuomet, manau, buvo dauguma, galejo sauti galvon stulbinamas ju panasumas
i gonzaleso seima. taigi, seimai galejo nesibaigti geruoju. o betgi ivyko
priesingai. patys gonzalesai savo gauruotumo visai nelaike blogu dalyku,
dar ir todel, kad tuometinis dvaras, kur dirbo tevas, buvo kupinas visokiu
keistenybiu. isliko daugyve portretu, vaizduojanciu visa seima arba
atskirus jos narius. puosniai apsirenge ponaiciai ir paneles plaukuotais
veidais, tarsi niekur nieko, noriai pozuoja dailininkui. sie portretai,
tapyti Lavinia Fontana'os ir kitu maziau zinomu renesanso dailininku, puose
daugelio rumu sienas visoje europoje. stai Fontanos tapytas "Antoniettos
Gonzales portretas" atiteko Gonzaga giminei, valdziusiai Mantuja. paties
Petrus Gonzaleso, jo zmonos ir dvieju plaukuotu dukteru grupinis portretas,
spejama, 1600 metais tapytas Jacob Hoefnagel'io arba Dirck van Ravensteyn'o
yra Tirolio erchercogo Ferdinando II kolekcijoje, Austrijoje. netgi patys
Gonzalesu vaikai buvo geidziami kolekcionieriu objektai: Petraus sunus
Enrico, rasoma, atiteko kardinoliui Odoardo Farnese kaip dovana nuo jo
brolio. tai gyvas laukinio zmogaus pavyzdys, papuoses kardinolo klasikines
skulpturos ir egzotisku rusiu kolekcija. idomu, kaip susikloste vaiko
gyvenimas toje kolekcijoje.
http://hlte.files.wordpress.com/2008/05/girl-covered-in-hair-laviniafontana.jpg


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16882