kad negalvotumet, jog prisisriegiau su varztais terasoje (girdi, ivs? as gyva, viskas tvarkoj :) taigi, penktadieni viskas kazkaip uzkniso ir nutarem iskeliauti, dvejojom kuri laika: i pietus ar i siaure... pabandem kelta is rygos, o cia eme viskas ir taip sekmingai uzsisake, kad teko speriai suktis, krautis lagaminus ir varyti... uostas rygoje pastatytas taip, kad neduok dieve neklaidziotum, turejom atsargoj kelias valandas ieskojimams, nes yra teke vairuoti per lenkija, ir kaip malonu, kad galejom atsipusti senamiestyje. Vaziuoji, nusiteikes tiesiog ilgai kelionei, o cia kelte sokiai-zaidimai-coldrexas(truputi sirguliavau), ryte kelios valandos salu su vasarnamiais, artejant prie stokholmo... siaip jau tokia ilga izanga buvo tam, kad jei kas nors galetu palaistyti mano siltnami (uztektu kas trys dienos) ir zino, kur jis yra, tai buciau labai dekinga... siuo metu esam vakarinej norvegijos pakrantej. kada ir pro kur grisim, neaisku. taigi, kaip tam anekdote: grisiu po 5 minuciu, pamaisyk sriuba kas pusvalandi... aciu -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16882