is principo: koks poziuris i menininko darba. madzaug, menininkas visa laika kazka kuicia, nes jam tai labai patinka, tai visuomet gali ka nors atiduot uz dyka, nes dar padarys. poziuris, kad meno kurinys neturi vertes. tas, kuris pats daro, gali negailedamas atiduot. kodel as tureciau aukot daikta uz kelis simtus, jei galiu paskambint skelbiamu telefonu ir paaukot net kelis kartus po desimt litu, pavyzdziui? pries pora metu uzsienietes, tuo metu gyvenusios vilniuje, organizavo aukciona. tuomet rinko darbus ir prase parduot uz mazesne kaina, negu visuomet parduodi. nupirko, o paskui jau pasistengs parduot brangiau ir is to uzdarbio bus labdara. va cia as suprantu. bet nera tokiu vietiniu tradiciju - vertinti menininko darba. kadangi esu durna, tai jau apziurineju, ka cia galeciau atiduot. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17174